Algis Čaplikas
Seimą jau pasiekė 22 kg sveriantys Visagino atominės elektrinės (VAE) projekto dokumentai. Apie tai, kokias aistras Seime kelia šis svarbus balsavimas, taip pat apie lobistų veiklą, didžiausią šio projekto riziką ir galimybę susigrąžinti į VAE statybą Lenkiją “Veidas” kalbasi su valdančiojoje koalicijoje esančios Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) pirmininku Algiu Čapliku.
VEIDAS: Ne paslaptis, kad Seime prieš kiekvieną svarbų balsavimą labai aktyviai veikti ima registruoti ir neregistruoti lobistai. Kas šiuo metu bando paveikti Seimo narius, besirengiančius balsavimui dėl VAE projekto?
A.Č.: Mūsų niekas neveikia. Be abejo, mes privalome girdėti nuomonę “už” ir “prieš”, susitikimai būtini, juo labiau kad atominės elektrinės projektas – amžiaus projektas. Kol kas viskas vyksta daugiausia viešai, bet aišku, kad neregistruotų lobistų atsiras. Manau, po kokių dviejų savaičių mobilizuosis ir priešininkai, ir šalininkai, tad svarstymas Seime, matyt, bus įtemptas ir karštas.
VEIDAS: Ar jaučiate šešėlinį spaudimą dėl VAE projekto?
A.Č.: Manau, kad taip: jo yra, buvo ir bus. Energetikos projektai dažniausiai susiję su didžiąja politika. Yra nesuinteresuotų, kad atominė elektrinė stovėtų Lietuvoje. Dalis visuomenės, tarkime, žalieji, mano, kad atominė energetika apskritai yra blogis. Vieni įsivaizduoja, kad alternatyvi energetika galėtų pakeisti viską, ir dalis, mano manymu, tuo šventai tiki. Kita dalimi manipuliuojama. Kas tie interesantai? Tai ir kaimynai iš Rytų, ir verslas, kuris galbūt nėra suinteresuotas elektrinės atsiradimu.
VEIDAS: Ar kaimynų iš Rytų ranka šiandien jaučiama Seime?
A.Č.: Labiau jaučiama viešojoje erdvėje, kurią vėliau panaudoja Seimo nariai. Kaip antai pats juokingiausias argumentas, kad mums nereikia statyti atominės elektrinės, nes stato baltarusiai ir rusai. Tai man, atvirkščiai, argumentas, kad reikia statyti, nes jei kaimyninės šalys mato atominės energetikos perspektyvą, vadinasi, mes turime būti pirmieji ir eiti daug greičiau, negu juda kaimynai.
VEIDAS: Kodėl valdančioji koalicija vengia referendumo dėl VAE?
A.Č.: Referendumą buvo galima rengti ir reikėjo rengti, jei buvo tokia iniciatyva, prieš penkerius metus. 2007 m. buvo patvirtinta nacionalinė energetikos strategija ir ten pasakyta, kad Lietuva – branduolinės energetikos šalis, mes statome atominę elektrinę. Dabar, kai baigiamos derybos ir pateikiami įstatymo projektai, aš matau tik vienintelę priežastį rengti referendumą – tik tam, kad projektas būtų sustabdytas. Tačiau ar galime šiandien pasiūlyti kitą alternatyvą vietoj atominės elektrinės? Sudėtinga. Nuolatinė priklausomybė nuo tiekimo iš Rytų mus vargina. Monopolininkas visada pasinaudos galimybe pabranginti savo tiekiamą produkciją. Šitas projektas leidžia mums turėti elektros energijos tiekimo alternatyvą.
VEIDAS: Kokių saugiklių numatyta, jei estai atsisakytų dalyvauti VAE statyboje, o latviai neturėtų pinigų?
A.Č.: Tai šio projekto didžioji rizika. Kaimynams atsisakius dalyvauti šiame projekte, būtų trys keliai: stabdyti patį projektą, visą finansinę naštą ir įsipareigojimus Lietuvai prisiimti vienai arba ieškoti kitų partnerių. Iki latvių ir estų apsisprendimo valstybės išlaidos turi būti minimalios, ir tik tada, kai jie galutinai apsispręs, galima daryti didžiąsias investicijas. Taip ir suplanuota.
Be abejo, tokiuose projektuose visko bus, nors aš negirdėjau, kad kaimynai abejotų dėl dalyvavimo. Vis dėlto drįsčiau teigti, kad jei pradėjome šį projektą, tai nepaisydami latvių ir estų pozicijos turėtume jį tęsti, ieškoti kitų partnerių ar investuotojų.
VEIDAS: Lenkijai paliktos atviros durys dalyvauti šiame projekte. Ar apskritai yra vilties, kad ji gali sugrįžti?
A.Č.: Lenkai visada galės sugrįžti į šį projektą, ir tai būtų didžiulė paspirtis. Tam tikra prasme lenkų pasitraukimas nulemtas ir bendros įtampos tarp Lenkijos ir Lietuvos, todėl būtinas santykių su Lenkija atšilimas. Jie mūsų kaimynai, mūsų draugai, mūsų artimiausi partneriai ir tie, su kuriais 20 metų dirbome kartu siekdami integracijos į ES bei NATO. Kaip sklaidyti tą šaltuką? Mums reikia įvertinti kai kuriuos teisingus lenkų bendruomenės reikalavimus, nebūti užsidariusiems – tikrai nėra didelės problemos dėl raidžių, gatvių rašymo. Viskas juk prasidėjo nuo smulkmenų.
VEIDAS: 2015 m. teks dar kartą įvertinti VAE naudą ir pasirašyti galutinę sutartį. O kas, jeigu tuometė valdančioji koalicija pasiskaičiuos, kad Lietuvai šis projektas nenaudingas?
A.Č.: Manau, dabar visi balsuodami turi pasiskaičiuoti ir apsispręsti – ir dabartinė valdžia, ir galima būsimoji valdžia. Vienas didžiausių su šiuo projektu susijusių galimų pavojų, jeigu dabartinės opozicijos, socialdemokratų, motyvas būtų – jūs mums išardėte „Leo“, mes jums išardysime „Hitachi“. Jei motyvas bus šitas, tada įvyks taip, kaip jūs sakote.
Jei mes sutariame, kad tai bendras Lietuvos projektas, visų partijų projektas, visi šiandien turime tą pasakyti. Tik primenu, kad strategija buvo patvirtinta 2007 metais. Kiekvieną kartą grįžti atgal būtų nepadoru žmonių atžvilgiu, nes kiekvienas toks projekto išardymas ir sustabdymas kainuoja didelius pinigus. Manau, kad balsuodami Seime ir socialdemokratai, ir kitų partijų atstovai turės įvertinti atsakomybę, jeigu jiems tektų valdyti Lietuvą po kitų rinkimų. O projektas neapsiriboja viena kadencija – jį įgyvendins du trys Seimai.
VEIDAS: Kaip, Jūsų nuomone, baigsis balsavimas Seime dėl naujos atominės elektrinės projekto?
A.Č.: Manau, šiam projektui turėtų būti pritarta. Aš tikiu, kad nuėjus tokį kelią dabar viską suardyti būtų beprasmiška.