Nuobodžius ir vienodus biurus įmonės vis dažniau keičia į išskirtinio interjero erdves.

Vilniuje įsikūrusios reklamos agentūros „Not Perfect“ biuro niekaip nepavadinsi įprastu: industrinio stiliaus interjere į akis krinta lubose išraizgyti vamzdžiai, kabančios gamyklinės lempos, metalinės pertvaros, viešbučio registratūrą primenanti administratorės vieta, prilipdyta prie didžiulio juodo ir mėlyno kubo, kurio viršuje įtaisyta raudona lova, skirta poilsiui.
„Mūsų interjeras labiau susijęs su mūsų verslo sritimi, kuri reikalauja kūrybiškos, laisvesnės ir netradicinės aplinkos, – tokią ir norėjome susikurti. Siekėme, kad žmonės pasijustų vienos komandos nariais, nuolat vyktų gyvas bendravimas. Be to, plotas ribotas, todėl bandėme jį maksimaliai išnaudoti – viršuje lova, susitikimų kampai, stiklinis posėdžių kambarys, kurio grindys išklotos linoleumu su žolytėmis“, – pasakoja „Not Perfect“ direktorius Viktoras Bachmetjevas.
Pasak vadovo, darbuotojai tokį interjerą įvertino, o ypač pamėgo lovą, ant kurios, užsitęsus projektų svarstymams, persikelia diskusijos po oficialių darbo valandų.
Išskirtinį interjerą reklamos agentūra „Not Perfect“ susikūrė dar 2004 metais – viena pirmųjų Vilniuje. O pastaruoju metu išskirtinio biuro pageidauja jau gana daug įmonių. Bendrovės kreipiasi į architektus, prašydamos tiek sukurti jų įvaizdį atitinkantį interjerą, tiek racionaliai išnaudoti erdvę.
Architektų įmonės „Inblum“ architekto Dmitrijaus Kudino nuomone, išskirtinių biurų paklausa didėja, nes keičiasi darbo sąvoka – darbuotojai dabar mobilūs, tad labai sunku juos įsprausti į narvelį, kuriame jie sėdėtų visą dieną ir gerai jaustųsi. „Dėl to atsiranda poreikis, kad darbo erdvė būtų patraukli, žmonės jaustųsi gerai ir kad nesinorėtų eiti namo, nes darbe viskas įrengta patogiau ir gražiau“, – mano architektas.

Daugiausiai dėmesio – bendroms erdvėms

Architektūros studijos „Plazma“ vadovas Rytis Mikulionis pastebi, kad Lietuvoje projektuojant biurus labiausiai jaučiama skandinavų įtaka: vyrauja šviesios spalvos, šviesus medis, lengvas, neperkrautas interjeras. O visiškai kitokio interjero dažniausiai pageidauja viešųjų ryšių ir reklamos agentūros, kurios biuro interjeru atskleidžia savo požiūrį į kūrybiškumą.
Šiuo metu „Plazmos“ architektai įrenginėja komunikacijų bendrovės „United agencies“ biurą. Viena šiai bendrovei priklausančių agentūrų – „Viešųjų ryšių partneriai“ – išskirtinį biurą su palmėmis, šezlongus primenančiomis medinėmis kėdėmis anksčiau buvo įsirengusi „Green Hall“ biurų pastate. Viena įdomiausių ankstesnio interjero detalių buvo garso atžvilgiu izoliuota būdelė su lova, skirta tiek privačiai pasikalbėti telefonu, tiek nusnūsti po pietų. Darbuotojams ši idėja taip patiko, kad ją ketinama perkelti ir į naująjį biurą.
„Naujame biure įrengta netgi mini kavinukė, skirta darbuotojams, – į ją atvyks virėjas paruošti pietų. Pas mus tai nematytas dalykas. O pats biuras šiek tiek atsigręžia į retrostilių – vyrauja šeštojo septintojo dešimtmečio stilistikos interpretacija“, – dar vieną išskirtinį biurą apibūdina R.Mikulionis.
Architektas D.Kudinas, laimėjęs interjero konkurso „Auksinė paletė“ apdovanojimą už geriausią biuro interjerą, sukurtą reklamos agentūrai „Ad Love“, tvirtina, kad šiuo interjeru siekta suformuoti jaunos, novatoriškos įmonės veidą. Biure dominuoja balta spalva ir atvira erdvė, kurioje suformuoti du kubai: stiklinis kubas, apjuostas žaliais augalais ir medine pertvara, – tai susitikimų kambarys, kuriame klientai gali pasijusti tarytum sode. Kitas, juodas kubas, – tarsi įmonės smegenys, kuriame sėdi vadovai.
Įdomu, kad ant juodų sienų galima piešti, braižyti ir užrašyti kylančias idėjas kreida, nes kubas išdažytas mokyklinei lentai skirtais dažais. Specialiai sukurti ir nestandartiniai baldai – didelis baltas stalas, prie kurio dirba keli darbuotojai, – taip siekta sukurti daugiau bendruomeniškumo.
O štai „Inblum“ architektų kurtos „TBWA Vilnius“ reklamos agentūros biuro koncepcija – daug atskirų erdvių, kurių kiekviena susijusi su tam tikru miestu, tad po biurą galima keliauti lyg po visą pasaulį: Londoną, Šanchajų, Prahą, Berlyną ir t.t.
Drąsesnių sprendimų pageidauja ir IT įmonės, kuriose dažniausiai darbuojasi jaunas kolektyvas, taip pat aukštųjų technologijų bendrovės. „JP interjero studijos“ architektai sukūrė modernaus stiliaus „Moog“ biurą. „Visos biuro pertvaros stiklinės, erdvė tarsi perregima, o apšvietimui panaudota daug stambių, masyvių šviestuvų“, – interjerą apibūdina architektės Renata Mockutė ir Laura Byčenkova.
Tarp išskirtinio biuro pageidaujančių klientų atsiranda vis įvairesnio profilio įmonių. Šiuo metu „Inblum“ architektai kuria netradicinį „Credit24“ greitųjų paskolų bendrovės biurą. Jo išskirtinumas – poilsio zona, kurioje galima užlipti ant minkštos pakylos ir pagulėti po natūraliu medžiu.
O štai „Plazma“ sukūrė tradicinei pramonei atstovaujančios įmonės „Pieno žvaigždės“ interjerą. Per tris aukštus išsidėstęs biuras kiekviename aukšte vis kitoks. Vadovybės aukštas – šviesus ir ledinis, kūrybinių pajėgų – žalsvas, atspindintis ekologijos tematiką, šviečiančiomis lubomis, o su Rusijos rinka dirbančių specialistų – šiltų rausvų tonų.
Įdomu, kad kitokių interjerų taip pat pageidauja ir kai kurios advokatų kontoros. Tiesa, advokatai nori ne ekstravagantiško, jaunatviško ir šiek tiek „pakvaišusio“ biuro, kaip reklamos agentūros, bet kokybiško, solidaus, prabangaus, paįvairinto įdomiomis detalėmis.
R.Mikulionis pastebi naują tendenciją, kad kurdami netradicinį interjerą vadovai vis daugiau dėmesio skiria viešoms bendravimo ir poilsio erdvėms. „Socialinės erdvės tampa ne tik darbuotojų poilsio kampu, bet ir biuro veidu – jos būna pagrindinis interjero centras“, – teigia architektas.
Tad neretai kuriamos išskirtinės bendros erdvės, o kabinetai išlieka paprasti. Apskritai R.Mikulionis mano, kad lietuviai drąsūs rinkdamiesi biurų interjerus: jiems nestinga norų ir gebėjimų, tik kartais koją pakiša finansiniai dalykai, nes netradiciniai sprendimai reikalauja papildomų lėšų. Ir nemažų.

Jurgita Laurinėnaitė