Moliūgai geriausiai auga ant komposto krūvos, o cukinijas kartais reikia apdulkinti rankomis…

Jeigu užsiauginsite moliūgų ir cukinijų, turėsite iš ko taisyti salotas, troškinius, sriubas, virti uogienes ir net kepti pyragus. Beje, cukinijų žiedus taip pat galėsite suvalgyti… Na, o sunokusiais saldaus skonio melionais itin džiaugsis vaikai…

Moliūgai: verta auginti ir dėl minkštimo, ir dėl sėklų

Kokius auginti? Dažniausiai auginami trijų rūšių moliūgai – muskusiniai, didieji ir paprastieji, tačiau verta pasodinti ir kvapiųjų, mat jų vaisiai išsilaiko net iki dvejų metų. Populiarios ir sodininkų vertinamos didžiųjų moliūgų veislės: ’Amazonka’, ’Ambar’, ’Big Max’, ’Rouge vif d‘etampes’, ’Sweet Dumpling’, ’Miranda’, ’Sweet mama H’, ’Mammoth Gold“. Vertos dėmesio kvapiųjų moliūgų veislės: ’Muscade de provence’, ’Waltham butternut’.

* Dekoratyviniai moliūgai yra mažesni, rauplėti, turi labai kietą žievę ir mažai minkštimo, todėl laikomi nevalgomais. Iš tiesų jie puikiai tinka maistui, nes kaip ir kitų moliūgų, mažųjų minkštimas lengvai virškinamas ir pasisavinamas. Dažniausiai valgomi turkiško turbano formą primenantys moliūgėliai (Cucurbita maxima turbaniformis).

Klesti ant … komposto krūvos. Lysves moliūgams paruoškite atviroje, šiltoje, saulėtoje ir nuo vėjo apsaugotoje vietoje. Patys gardžiausi moliūgai užauga ant sausų saulėtų kalvelių. Moliūgai pakenčia ir pavėsį, tačiau tuomet skursta, auga lėtai, pražysta vėlai, užaugina vos kelis vaisius arba jais išvis nenudžiugina (mano patirtis). Beje, šioms vertingoms daržovėms nė nebūtinos lysvės, jie geriausiai dera ant komposto krūvos, nes čia ir žemė šilta, ir reikalingų medžiagų užtenka. Tinkama vieta – ir saulės nutviekstas patvorys, pietinės statinių sienos.

Netinka skurdi, rūgšti dirva. Dirvą moliūgams sodininkai pataria paruošti rudenį – giliai įdirbti, gausiai patręšti organinėmis trąšomis. Jeigu to nepadarėte, prieš sodinimą dirvą sukaskite sodo šakėmis, supurenkite, praturtinkite kompostu arba biohumusu, kuris turtingas azoto, fosforo, kalio, geležies, kalcio, mangano, magnio, cinko, vario, boro, natūralių dirvos antibiotikų, fermentų, vitaminų, augimo ir vystymosi hormonų, amino rūgščių, naudingos mikrofloros. Jeigu dirva rūgšti, įmaišykite medienos pelenų: vienam kvadratiniam metrui reikia 200–300 g pelenų.

! Moliūgus rekomenduojama sodinti į dirvą, kurioje prieš tai augo bulvės, burokėliai, kopūstai, ankštinės daržovės arba javai. Netinkama kaimynystė – bulvės. Ypač gerai auga ir gausiai dera, jeigu pasodinami šalia pupelių ir kukurūzų.

Kaip ir kada sėti? Moliūgai jautrūs šalnoms, todėl sėklas sėkite tik tuomet, kai dirva bus įšilusi iki 12–13 °C (gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje, kai praeis šalnų pavojus). Sodininkai pataria prieš sėją dirvą palieti šiltu (temperatūra – 50 ºC) vandeniu, nes šaltoje dirvoje pasėtos sėklos nedygsta, supūva. Geriausia sodinti jau sudaigintas sėklas, tada jos sudygsta greičiau – per 4–6 dienas (nedaigintos sėklos sudygsta per dvi savaites). Sėklas užpilkite šiltu vandeniu ir palaikykite 2–3 val. Tada susukite į vandeniu sudrėkintą audinį ir 1–2 dienas palaikykite kambario temperatūroje.

* Lysvėse iškaskite maždaug 5 cm gylio duobutes, į jas įpilkite šilto vandens. Kai susigers, įdėkite po 3–4 sėklas, užberkite 3–4 cm storio žemių arba komposto sluoksniu ir dar palaistykite. Tinkamas atstumas tarp duobučių – apie 1 m. Kai moliūgai užaugins 2–3 tikruosius lapelius, palikite tik po vieną stipriausią daigą, kitus išraukite. Derliaus sulauksite anksčiau, jeigu sodinsite daigus. Jų paieškokite užaugintų durpių indeliuose.

Priežiūra: reikia purenti dirvą, laistyti, tręšti. Moliūgai nemėgsta užmirkusios žemės, tačiau jiems kenkia ir drėgmės trūkumas. Tada augalai skursta, užaugina mažus, nekokybiškus vaisius. Šių daržovių lapai dideli ir sudaro pavėsį, todėl jos neblogai iškenčia sausras. Tačiau stambūs lapai išgarina daug drėgmės, todėl per sausras moliūgus būtina laistyti. Daugiausia drėgmės moliūgams reikia tuomet, kai dygsta, mezga ir augina vaisius. Žydėjimo laikotarpiu laistykite saikingai, stenkitės neaplieti žiedų, nes prie jų neskris vabzdžiai.

* Jeigu dirva skurdoka, pirmą kartą moliūgus patręšti reikia praėjus 7–10 dienų nuo daigų pasodinimo arba trims savaitėms po sėjos. Tam tinka vandens ir perpuvusio mėšlo tirpalas, kompleksinės trąšos su mikroelementais, taip pat – žuvų miltai (rasite sodo reikmenų parduotuvėse). Moliūgus reguliariai galima palaistyti vandens ir medžio pelenų tirpalu (10 l vandens ir 1 stiklinė pelenų) arba skystomis organinėmis trąšomis, paruoštomis iš dilgėlių. Kilogramą šviežiai nuskintų dilgėlių užpilkite 10 l vandens, uždenkite indą plėvele ar sandariu dangčiu ir laikykite keletą savaičių, kartais pamaišykite mediniu šaukštu. Tada skystį nukoškite į kibirą, atskieskite vandeniu (santykiu 1:10) ir palaistykite moliūgus. Augalus tręškite šiltu oru, antraip augalai nepasisavins maisto medžiagų.

Kaskart po laistymo dirvą papurenkite, tačiau labai atsargiai, nes galite pažeisti paviršiuje augančias šaknis.

Naudinga žinoti

* Moliūgų vaisiai užaugs stambesni, jeigu ant vieno augalo paliksite tik po 2–3 jų užuomazgas (vaisius šalinkite tada, kai bus maždaug teniso kamuoliuko dydžio). Jei norite užauginti labai stambų didžiųjų moliūgų vaisių, palikite tik vieną užuomazgą.

* Kai vaisiai pradės sparčiai augti, išpjaukite augalų stiebus – virš vaisių palikite tik po 2–3 lapus. Taip pat reikia išpjauti ir šoninių stiebų atžalas.

* Kad moliūgai užaugtų gražesni ir vienodai noktų, tada, kai bus jau gana dideli, atsargiai (nepersukdama vaiskočio), juos apverskite. Vaisių apačia nesupus, jeigu po jais paklosite šieno.

* Jeigu augalus apkaupsite, jie užaugins papildomų šaknų ir geriau apsirūpins mitybinėmis medžiagomis, drėgme.

Cukinijos: jų net žiedai – valgomi

Yra daug cukinijų rūšių, kurios skiriasi spalva, forma ir skoniu. Šių daržovių žievė būna ir geltonos, ir šviesiai ar tamsiai žalios spalvos, su geltonomis dėmėmis arba dryžiais. Geltonosios cukinijos yra šiek tiek kietesnės nei žaliosios, tačiau – saldesnės. Skaniausios būna mažos, nevisiškai prinokusios cukinijos (nuo 15 iki 20 cm ilgio), tačiau jas reikia valgyti iškart, nes pradeda pūti. Visų rūšių cukinijų skonis beveik nesiskiria, kvapas šiek tiek primena riešutų. Populiarios veislės: ’Astra polka’, ’Black beauty’, ’Goldena’, ’Di Nizza’, ’Goldena’, ’’Goldline H’, ’Greta H’, ’Nimba’, ’Soraya’, ’Di Napoli’, ’Vegetable spaghetti’, ’Verte des maraicheres’.

Pernai auginau krūmines cukinijas ’Di Nizza’, kurių vaisiai yra ne įprastos pailgos formos, o apvalūs. Derlius buvo nedidelis, nes augaliukus pasodinau skurdokoje dirvoje, pusiau pavėsyje, neturėjau galimybės dažnai palieti ir, panašu, gana daug žiedų liko neapdulkinti. Pranašumas: krūmines cukinijas auginti patogu, nes yra kompaktiškesnės nei vijoklinės, vaisiai – skanūs. Šiemet ir vėl ketinu jų pasėti…

Kada sėti. Cukinijas, kaip ir moliūgus, sėkite gegužės gale arba birželio pradžioje. Šias daržoves taip pat verta sodinti daigais, tinkamas atstumas tarp augalų, nelygu veislė, – 80–100 cm.

Cukinijoms reikia humusingos, greitai įšylančios, turtingos mineralinių medžiagų, nesukritusios, gerai vandenį ir orą praleidžiančios dirvos. Nepatartina cukinijų sodinti 3–4 metus iš eilės toje pačioje vietoje, nes augalai gali užsikrėsti tomis pačiomis ligomis ir kenkėjais, besiveisiančiais dirvos paviršiuje. Vietą parinkite saulėtą, antraip augalai skurs.

Tolesnė priežiūra. Cukinijų lysves uždenkite maždaug 7 cm storio mulčiu (šiaudais, žole, daržo atliekomis, kompostu), kuris aprūpins dirvą maisto medžiagomis, apsaugos nuo perdžiūvimo, plutos susidarymo, stabdys piktžolių plitimą ir dirvos eroziją.

Šioms daržovėms netinka chloro elementų turinčios trąšos. Kalio druskos ir kompleksinės trąšos naudojamos atvėsus orams ir išsausėjus dirvai. Kaip ir moliūgams, cukinijoms puikiai tinka organinės trąšos.

Naudinga žinoti

Cukinijas apdulkina vabzdžiai, tačiau jeigu oras šaltas ir lietingas (tada vabzdžiai ant žiedų netupia), geriau apdulkinkite rankomis. Kaip tai padaryti? Nuskinkite visus vyriškųjų žiedų žiedlapius ir juos prispauskite prie moteriškųjų. Arba žiedadulkes nuo vyriškųjų žiedų kuokelių ant moteriškųjų purkų galite pernešti teptuku. Moteriškus žiedus nesunku atskirti – už žiedo žiedlapių pastebėsite mažą gumbelį, vaisiaus užuomazgą (vyriškieji žiedai jo neturi).

BLOKAS

Melionai: sunoksta ne tik šiltnamyje

Jeigu vasara karšta, šių moliūginių šeimos augalų galima užsiauginti ir lauke. Juos sodinkite (geriau – daigus) birželio pradžioje, saulėtoje užuovėjoje. Melionams patinka saulės vonios, jie labai mėgsta šilumą, netgi kaitrą (dygsta, kai oro temperatūra būna 18 °C, auga – kai 25 °C). Dėmesio vertos veislės: ’Ananas’, ’Petit Gris De Rennes’, ’Charentais’, ’Emir H’ (dera net vėsesnę vasarą, atspari temperatūros svyravimams).

Dirvos reikia derlingos, humusingos. Skurdesnę praturtinkite perpuvusiu mėšlu, kompostu arba biohumusu. Taip pat svarbu, kad dirva nebūtų užmirkusi, gerai praleistų orą ir vandenį, nerūgšti (tokią sumaišykite su pelenais). Tinkamas atstumas tarp augalų – 1–1,2 m. Daigus užberkite puria dirva, nes tokia geriau sugeria ir sulaiko drėgmę. Pirmą savaitę po pasodinimo, šaltomis dienomis augaliukus uždenkite daržo plėvele. Jeigu vasara vėsoka, po plėvele auginkite iki žydėjimo.

Naudinga žinoti

* Melionus, kaip ir moliūgus ir cukinijas, būtina formuoti. Kai augalai turės penkis lapus, nugnybkite viršūnę, kad leistų daugiau šoninių atžalų, o kai jos paaugs, taip pat patrumpinkite. Kai vaisiai bus 2,5 cm skersmens, ant kiekvienos atžalos palikite tik po vieną, o kitus nuskinkite.

* Kai pradės megztis vaisiai, melionus patręškite trąšomis, kuriose yra kalio ir fosforo.

* Melionus laistykite tik šiltu vandeniu (užteks, jeigu kibirus su vandeniu visą dieną palaikysite saulės atokaitoje).

Rūta Staučytė