Naujausios studentų apklausos duomenimis, vidutinės Lietuvos studento išlaidos siekia vos 567 Lt per mėnesį.

Ne veltui studentai laikomi išradingiausia tautos dalimi: atlikto tyrimo duomenimis, studijuojantys jaunuoliai pragyvenimo išlaidoms per mėnesį išleidžia mažiau nei po 600 Lt. Kita vertus, tai nereiškia, jog „kirvio sriuba“ jau tapo kasdieniniu studentų maistu: devyni iš dešimties studentų gauna svarią „natūrinę“ paramą iš tėvų.
Artėjant priėmimui į aukštąsias mokyklas, daugeliui būsimų studentų bei jų tėvų pravartu ne tik susirūpinti pasirengimu egzaminams, bet ir suplanuoti būsimas išlaidas, kurių pareikalaus studijos universitete ar kolegijoje. Kaip rodo tyrimų rezultatai, pragyventi būtinų lėšų kartais pritrūksta daugiau nei pusei studentų. Nepaisant to, studentai neretai demonstruoja ne mažesnę finansinę išmonę nei dirbantys šalies gyventojai.
„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertai pernai parengė studento pragyvenimo išlaidų mėnesio krepšelį, padedantį susiorientuoti išlaidų kreivėse studentams ir jų tėvams. Biudžetas buvo skirtas konkrečiam atvejui – dieninio kurso studentui, studijuojančiam Vilniuje, gyvenančiam bendrabutyje, važinėjančiam viešuoju transportu ir du kartus per mėnesį vykstančiam aplankyti tėvų į Šiaulius. Įvertinus bendrabučio, maisto ir transporto išlaidas, taip pat lėšas, skiriamas aprangai ir avalynei, asmens higienos priemonėms įsigyti, sveikatai pataisyti, mokslams, 50 Lt išleidus laisvalaikio pramogoms, prieita išvada, kad studento mėnesio išlaidos vidutiniškai sudarytų 817 Lt. Tiesa, kai ką tokia suma papiktino, esą ji nereali.
Šių metų kovo–balandžio mėnesiais Asmeninių finansų institutas vėl ėmėsi studentų finansinės padėties analizės. Šįkart ji buvo paremta ne teoriniu būtinųjų išlaidų apskaičiavimu, o praktine situacija – instituto inicijuotoje apklausoje dalyvavo ir informaciją pateikė daugiau nei 9 tūkst. šalies studentų. Apklausos rezultatai iš pirmo žvilgsnio gali apstulbinti ne vieną: tyrimo duomenimis, vidutinės studento išlaidos siekia vos 567 Lt per mėnesį.
Vis dėlto būtų klaidinga tokią sumą laikyti studentišku mėnesio biudžetu. Net 90 proc. studentų patvirtino sulaukiantys rūpestingų tėvų paramos. Ne pinigine išraiška, o natūra. Daugeliui studentų maisto produktus ir drabužius perka, automobilio baką degalų pripildo būtent tėvai. Ši natūrinė parama studentams yra itin svari, daliai jų padedanti būtinąsias mėnesio išlaidas sumažinti perpus ar dar daugiau. Be to, už daugelį studentų (75 proc.) tėvai bei artimieji sumoka ir įmokas už mokslą.
Žinoma, tėvų parama taip pat nėra beribė, o studentiško gyvenimo ypatumai diktuoja savo sąlygas, todėl natūralu, kad daugiau nei pusė studentų kartais pritrūksta pragyventi būtinų lėšų. Viena vertus, kišenėse švilpiant vėjams didžioji dalis studentų demonstruoja finansinį sąmoningumą: 56 proc. finansų spragas kamšo mažindami vartojimą. Antra vertus, nemaža dalis jaunuolių – 24 proc. apklaustųjų – papildomos finansinės paramos kreipiasi į gimdytojus. 3 proc. studentų keliauja į greitųjų kreditų bendroves.
Bene labiausiai džiugina faktas, kad gaudami 2,5 karto mažesnes pajamas už vidutinį darbo užmokestį, vidutiniškai 615 Lt/mėn., studentai dar geba ir sutaupyti. Beveik 20 proc. tam tikrą sumą santaupoms atideda kiekvieną mėnesį, dar beveik pusė tai daro nereguliariai. Disciplinuotai taupantieji per mėnesį vidutiniškai atideda 167 Lt, nedisciplinuotieji – 76 Lt. Žinoma, tokiai taupymo matematikai didelę įtaką daro dirbantys ir pas tėvus gyvenantys studentai, kurie atsidėti kaupimui turi didesnes galimybes ir taip gerina bendrus statistinius duomenis.
Greičiausiai daugeliui kyla klausimas: kaip taupyti, gaunant mažiau nei minimumą? Tačiau šiuo atveju kalbame apie studentus, kurie dažnai vadinami išradingiausia tautos dalimi. Ir toks išradingumas tikrai pagirtinas – jau dabar ugdomi taupumo įpročiai ilgainiui virs vis reikšmingesnėmis sumomis. Be to, studentai gali naudotis įvairiomis nuolaidomis (pavyzdžiui, viešajam transportui), gyventi aukštųjų mokyklų bendrabučiuose, gauna paramą „natūra“ iš tėvų – visa tai irgi reikšmingai mažina pinigines išlaidas. Na, o būsimiems studentams bei jų gerove susirūpinusiems tėvams vertėtų prisiminti, kad studijuojant dera gyventi studentiškai. Antraip „studentiškos dietos“ gali tekti laikytis baigus universitetą.
Kaip rodo tyrimų rezultatai, pragyventi būtinų lėšų kartais pritrūksta daugiau nei pusei studentų.