Per porą mėnesių keturios skirtingų mokslų olimpiados, vasarą – fizikos ir astronomijos stovyklos, savarankiškos aukštųjų mokyklų studentams skirtų vadovėlių studijos, savanoriškas darbas su vaikais, o norint atsipalaiduoti – sudėtingų Ludwigo van Beethoveno kūrinių skambinimas. Tokiu ritmu sukasi vienuolika klasių baigusios Vilniaus licėjaus moksleivės Kamilės Rastenytės dienos.

„Turiu išsikėlusi nemažus tikslus, tad negaliu per daug ilsėtis, nieko neveikti ir atitrūkti nuo mokslo net vasarą. Juk nelavinamos smegenys, taip pat kaip raumenys, greitai atsisako dirbti, ir išmokti dalykai užsimiršta“, – savo požiūrį atskleidžia aštuoniolikmetė mergina.
Kamilė sako, kad pasibaigus mokslo metams jai užteko vos savaitę padrybsoti prie jūros, ir grįžusi vėl kibo į knygas. Vilnietė pateko į tarptautinę astronomijos olimpiadą, kuri šį rudenį vyks Pietų Korėjoje, ir išsikėlė tikslą parsivežti medalį, tad beveik kasdien skaito mokslines astronomijos knygas. Neseniai dvi savaites be poilsio dienų intensyviai gilinusi fizikos žinias itin gabių mokinių papildomo ugdymo mokyklos „Fizikos olimpas“ vasaros sesijoje, jau rengiasi astronomijos stovyklai.
Beje, K.Rastenytė siekia patekti ir į tarptautinę fizikos olimpiadą. „Dalyvavimas konkursuose, olimpiadose – man lyg sporto varžybos: norisi parodyti geriausius rezultatus, įveikti varžovus ir būti pirmai. Be to, olimpiados skatina siekti vis daugiau žinių“, – dėsto Vilniaus licėjaus auklėtinė, nuo penktos klasės skinanti laurus Lietuvos mokinių matematikos, fizikos, astronomijos, biologijos olimpiadose.

Fizikės laisvalaikis – prie pianino

Kamilė pasakoja, kad iki dešimtos klasės save įsivaizdavo kaip būsimą matematikę. Jai šis mokslas puikiai sekėsi ir patiko, be to, pasitikėjimą savo jėgomis ypač sustiprino septintoje klasėje laimėta pirma vieta respublikinėje matematikos olimpiadoje. Vis dėlto gabi mergina dar būdama dešimtokė nusprendė, kad žinias gilins fizikos bei astronomijos srityse, o studijuos teorinę fiziką. Ateityje ji galvoja rinktis astrofizikos arba biofizikos pakraipą.
Jaunosios fizikės mama Rūta Rastenė prisimena, kad draugai ir pažįstami, sužinoję apie Kamilės apsisprendimą, kraipė galvas: „Kam merginai lįsti į tokius mokslus?“
„Dabar matydami jos laimėjimus jau nesistebi, kad Kamilė pasirinko neva vyrišką mokslą, tačiau daugelis vis tiek nesusilaiko nuo komentarų, jog mergina fizikė – labai įdomus derinys. Mano nuomone, labai gerai, kad yra fizikių mokslininkių. Juk ne nuo lyties priklauso laimėjimai ir dalykai, kuriais domimasi. Svarbu, kad patiktų ta sritis, tada ir sekasi“, – neabejoja R.Rastenė.
Tiesa, ji pamena, kad darželyje Kamilė labiau buvo kūrybinga asmenybė nei linkusi į tiksliuosius mokslus, – aktyvi, nuovoki, su polėkiu, iš kitų vaikų išsiskirianti muzikiniais gabumais, puikiai piešianti. Pasak R.Rastenės, ir dabar jos dukra išvaizda labiau primena menininkę, o ne mokslininkę. „Visuomet laiminga, besišypsanti, komunikabili, akys smalsios“, – Kamilę apibūdina mama.
Beje, nuo meno jaunoji fizikė niekada nebuvo nutolusi. Muzikos mokykloje mokėsi skambinti pianinu, o ją baigusi dar dainavo barokinės muzikos ansamblyje, mokėsi groti gitara. Dabar norėdama pailsėti ji dažniausiai sėda prie pianino ir savarankiškai mokosi skambinti įvairius klasikos kūrinius.
Nesvetima jaunajai mokslininkei ir visuomeninė veikla. Šiemet antrus metus ji savanoriaus Nemenčinės dienos centro stovykloje, kur organizuos vaikams įvairius užsiėmimus, planuoja stovyklautojus pakviesti stebėti dangaus kūnų.

Mokslines žinias pritaiko kasdieniame gyvenime

Kuo meniškos prigimties merginą sudomino fizika ir astronomija? „Astronomija susižavėjau dar penktoje klasėje, kai namie radusi mokslo populiarinimo knygą „Mokslas ir visata“ pradėjau ją skaityti. Iš jos daug sužinojau, tad mokykloje prasidėjus astronomijos pamokoms jau neturėdavau ką veikti“, – kaip susidomėjo dangaus kūnais, prisimena Kamilė.
Dabar dangų ji stebi ne tik svečiuodamasi pas senelį kaime, stovyklose, bet ir specialioje kompiuterinėje programoje, kurioje galima atpažinti visas žvaigždes, žvaigždynus, planetas. „Žvaigždes dar ne visas galiu rasti, tačiau mano tikslas – kuo daugiau jų išmokti. O žvaigždynus visus atpažįstu“, – tvirtina Vilniaus licėjaus auklėtinė.
Jai be galo įdomu išsiaiškinti ne tik tai, iš ko sudaryta visata, bet ir kaip tarpusavyje veikia ląstelės, kuo daugiau sužinoti apie tamsiąją materiją, analizuoti kvantinės teorijos pavyzdžius. „Matematika – teorinis mokslas, paremtas tiksliais skaičiavimais, o fizikoje reikia atsižvelgti į aplinką, žinomus dydžius. Tai labiau apčiuopiama mokslo disciplina“, – mano K.Rastenytė.
Be to, jau sukaupusi nemažą fizikos žinių bagažą, ji kur kas kritiškiau vertina visuomenėje sklandančius mitus ar pasigirstančias naujas neva mokslines teorijas. Štai išgirdusi vienos religinės sektos paskelbtą aiškinimą, kad ašigalio ledynai užšalo nukritus meteoritui, Kamilė iškart suprato, jog tai tik paistalai. Mat dideliu greičiu krisdamas meteoritas, atvirkščiai, smarkiai įkaista. Mergina puikiai atskiria ir reklamose naudojamus pigius triukus, kuriais siekiama sukurti išskirtinio produkto įvaizdį. „Reklamuojant šampūnus nuolat pabrėžiama, kad jie praturtinti proteinais. Ne visi žino, kad tai paprasčiausi baltymai, bet atrodo, lyg būtų kažkokia ypatinga medžiaga“, – dėsto K.Rastenytė.
Dabar gabi mergina specifines mokslines žinias pritaiko kasdieniame gyvenime ir bandydama įveikti bendraminčius olimpiadose, o ateityje planuoja atsidėti moksliniam darbui. „Norėčiau ką nors naujo atrasti kvantinės mechanikos ar biofizikos srityje. Juk žmonių tikslas yra išlikti, bet jeigu neišsiaiškinsim, kas yra aplink mus, – neišliksim“, – gyvenimo tikslus atskleidžia aštuoniolikmetė.

Pagal pažymius – vidutiniokė

Mamos nuomone, gabumus fizikai dukra paveldėjo iš tėčio, kuris studijavo elektroninę fiziką. „Kartais Kamilė padiskutuoja su tėčiu mokslinėmis temomis, tačiau savo žiniomis ji jau seniai mus lenkia“, – pastebi R.Rastenė. Ir priduria, kad pastebėjusi dukters polinkį prie tiksliųjų mokslų sąmoningai kreipė ją į tą pusę: jau pradinėse klasėse užmindavo sudėtingesnį galvosūkį, pasiūlydavo išspręsti į mokyklos programą neįtrauktą uždavinį.
„Užmetėm meškerę, sudominom, o nuo septintos klasės jau nereikėjo skatinti. Aš jai nuolat akcentuodavau, kad ne pažymiai, bet žinios, nuovoka svarbiausia. Tad nors visi mokytojai pastebėdavo Kamilės išskirtinius gabumus, ji lengvai įveikdavo olimpiadų užduotis, klasėje pagal pažymius buvo vidutiniokė“, – pasakoja R.Rastenė.
Kamilė prisipažįsta, kad ir dabar jos balai iš mokyklinių dalykų nėra patys aukščiausi, mat namų darbai dažniausiai lieka ne iki galo atlikti, nemažai pamokų praleidžiama dėl lakstymo iš vienos olimpiados į kitą. „Visko spėti ir visko idealiai padaryti neįmanoma. Būtina susidėlioti prioritetus ir jų kryptingai laikytis. Aš koncentruojuosi į fiziką. Be to, nemoku kalti. Man svarbiau suprasti tai, ką perskaitau. Tada kur kas geriau įsisavinu specifines žinias“, – dėsto K.Rastenytė.
Kamilės fizikos mokytoja Danutė Aleksienė neabejoja, kad, būdama labai darbšti, užsispyrusi ir daug laiko skirdama savarankiškam darbui, mergina ateityje išaugs į mokslininkę. Pedagogės manymu, siekti užsibrėžtų tikslų jaunajai fizikei padės ir jos nuoširdumas, atvirumas bei noras visiems padėti. „Nemažai gabių vaikų daugiau nieko, išskyrus knygas ir uždavinius, nemato, nenori savo laiko gaišti kitoms veikloms. O Kamilė niekuomet neatsisako padėti, taip pat jai svarbu savo žiniomis dalytis. Štai prieš olimpiadą surinko jaunesnių klasių mokinius ir aiškino jiems, kaip reikia spręsti uždavinius“, – gerų žodžių savo mokinei negaili D.Aleksienė.
Pati Kamilė prisipažįsta, kad taip elgiasi norėdama kažką gero duoti kitiems, tai, ką sužino, paskleisti kuo plačiau. Ateityje ji planuoja į Lietuvą iš užsienio parvežti naujausias mokslines žinias. „Neabejoju, kad Kamilė įstos į Kembridžio universitetą. Ten geresnė mokslo bazė, galima gauti kur kas daugiau žinių, išmokti jas plačiau taikyti praktiškai. Vis dėlto Didžiojoje Britanijoje ji nepasiliks, mat nuo mažens jaučia begalinę meilę tėvynei, supranta, kad jos namai Lietuvoje“, – apibendrina R.Rastenė.

Kamilės Rastenytės laimėjimai
2008 m. Vilniaus miesto respublikinėje matematikos olimpiadoje laimėta pirma vieta.
2010 m. Lietuvos matematikos olimpiadoje – pagyrimo raštas.
2011 m. Šiaulių universiteto matematikos konkurse laimėta pirma vieta, Lietuvos fizikos olimpiadoje – antra, Fizikos čempionate iškovota trečia vieta ir Vilniaus miesto biologijos olimpiadoje – antra.
2012 m. Vilniaus miesto fizikos ir biologijos olimpiadose laimėjo pirmąsias vietas. Vilniaus miesto matematikos olimpiadoje pelnyta trečia vieta, J.Matuliono konkurse – ketvirta, K.Baršausko fizikos konkurse ir Lietuvos astronomijos olimpiadoje iškovotos trečiosios vietos.