2012 Rugpjūčio 07

Lietuvos olimpiečius gelbėja treniruotės užsienyje

veidas.lt

FB-SM142515

Lietuva, kurios vardą šiomis dienomis garsina olimpinių žaidynių aukso medalininkė plaukikė Rūta Meilutytė, garsėja ir viena prasčiausių baseinų infrastruktūrų Europoje. Deja, sąlygos rengtis olimpinėms žaidynėms mūsų šalyje kraupina ne vien plaukikus.

“Jei būsite geri, tai ir vandens prileisime” – nelabai juokingai skamba ši sena plaukikų anekdoto frazė, kuria Lietuvoje be jokio humoro galima puikiai iliustruoti visą mūsų baseinų infrastruktūrą.
Olimpiadoje auksą ką tik iškovojusi penkiolikmetė Rūta Meilutytė apie apgailėtiną šalies baseinų būklę viešai prabilo net socialiniame tinkle, o gavusi apdovanojimą išreiškė viltį, kad jos pergalė paskatins atsižvelgti į jau du dešimtmečius Lietuvoje pamirštų vandens sporto šakų atstovų sąlygas norint siekti pasaulinio lygio rezultatų.
R.Meilutytės, kuri treniravosi Plimute (Didžiojoje Britanijoje), pirmasis treneris Giedrius Martinionis Lietuvos baseinus lygina su senomis automobilių padangomis, kurias galima renovuoti, bet anksčiau ar vėliau vis tiek prireikia naujų.
Tai galima pasakyti ir apie 50 m ilgio Vilniaus Lazdynų baseiną, kuris neseniai buvo uždarytas dėl avarinės stogo būklės, ir apie kitus du šiek tiek mažesnius sostinėje įrengtus baseinus, kuriems anksčiau ar vėliau prireiks kapitalinio remonto.
“Jei ne 50 m ilgio baseinas Alytuje, situacija šalyje būtų visiškai tragiška”, –  apibendrina Plaukimo federacijos generalinis sekretorius Gintautas Bartkus, pažymintis, kad ji šalyje nesikeičia jau porą dešimtmečių.

Vietoje baseino – ežeras

“Besirengdami Barselonos olimpinėms žaidynėms 1992-aisiais, baseino iš viso neturėjome – sportavome Pilaitėje esančiame ežere”, – apie olimpiečiams sudarytas sąlygas netrukus po to, kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, kalba tais metais 15-ą vietą moderniosios penkiakovės rungtyje iškovoję Tomas Narkus, Gintaras Staškevičius ir Vladimiras Močialovas.
Profesionalią karjerą jau baigusių sportininkų žodžiais, galimybę likus dviem savaitėms iki olimpiados sportuoti atvirame Žalgirio baseine jie gavo tik  atsitiktinai: į Lietuvą atvykęs Lietuvos ir Tarybų Sąjungos nacionalinių plaukimo rinktinių narys, olimpinis medalininkas ir nacionalinis rekordininkas Raimundas Mažuolis, išvydęs, kokiomis sąlygomis olimpiadai rengiasi sportininkai, pakėlė triukšmą ir, matyt, įtikino, jog jie, kaip ir minėtame anekdote, yra pakankamai geri, kad “baseinas vis dėlto būtų pripiltas vandens”.
Tačiau per tuos kelis dešimtmečius šalyje nedaug kas tepasikeitė. Pagal baseinų ir šalies gyventojų santykį Lietuva 22 kartus atsilieka nuo Europos Sąjungos valstybių vidurkio, šalyje yra vos keli 50 m ilgio baseinai.
Ir šiandien profesionalūs mūsų sportininkai treniruojasi privačiuose sporto klubuose įrengtuose ar vaikų ir jaunimo centrų baseinuose.
R.Meilutytė plaukti išmoko siaurame ir labai ankštame Kauno Šilainių baseine – viename keturių, esančių šiame mieste. Kaip ir kiti jis tinkamas vaikų treniruotėms, tačiau jo nepakanka rengiantis olimpinėms žaidynėms – ilgis yra tik 25 m, kaip ir naujo baseino Anykščiuose, dviejų baseinų Klaipėdoje, tiek pat baseinų Šiauliuose, taip pat Panevėžyje, Utenoje, Telšiuose, Mažeikiuose, Kėdainiuose, Ignalinoje, Pasvalyje.
Beje, Anykščių baseine nemažai laiko yra praleidęs ir iš čia kilęs šių metų olimpietis plaukikas Giedrius Titenis. “Anykščių baseinas nėra prastas, tik per trumpas. JAV treniruotis sąlygos buvo nepalyginti geresnės”, – nepalyginamus dalykus lygina vieno garsiausių pasaulio plaukikų – amerikiečio Michaelo Phelpso – trenerio Genadijaus Sokolovo mokytas sportininkas.

Lietuvoje treniruojasi nedaug kurie

Sąlygos rengtis olimpinėms žaidynėms ar kitoms tarptautinėms varžyboms Lietuvoje nekokios ir kalbant apie kitas sporto šakas. Pavyzdžiui, itin prastos galimybės yra dviratininkams.
BMX dviratininkė Vilma Rimšaitė įsitikinusi, kad jei mūsų šalyje sąlygos sportuoti liks tokios pat, ateityje varžytis su kitų šalių sportininkėmis bus visai neįmanoma. Pavyzdžiui, amerikietės, prancūzės ar australės treniravosi olimpinėse trasose, nes jų federacijos žinojo, kaip atrodys trasa Londone, o Lietuvoje tokių galimybių nebuvo.
“Čia treniruotis nėra nei sąlygų, nei galimybių”, – antrina ir Lietuvai Londone atstovaujantis dviračių plento sportininkas Ramūnas Navardauskas, savo treniruotėms pasirinkęs nedidelį Ispanijos pajūrio miestelį.
Beje, Pietų Europoje didžiąją laiko dalį treniruojasi ir mūsų kanojininkai, baidarininkai, taip pat burlentininkai.
Štai Londono olimpiadoje dalyvaujantis burlentininkas Juozas Bernotas Lietuvoje treniruojasi tik vasarą, o didžiąją metų dalį jis sportuoja Ispanijoje, kaip ir dauguma kitų šalių baidarininkų.
Tris kartus pasaulio čempionas Egidijus Balčiūnas itin palankiai atsiliepia ir apie sąlygas Portgalijoje – šalyje, kuri, priešingai nei Lietuva, mėgsta irklavimo sportą ir siekia, kad sportininkams būtų užtikrinamos puikios gyvenimo sąlygos, nepriekaištingas maitinimas.
“Didžioji dalis Europos irklavimo rinktinių treniruojasi būtent Portugalijoje”, – patvirtina Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos (LBKIF) generalinis sekretorius Virmantas Galdikas.
Portugalija garsėja ir sudarytomis puikiomis sąlygomis šuolininkams į aukštį. Būtent šioje šalyje esančiame Albufeiros mieste olimpiadai rengėsi geriausias Lietuvos šuolininkas į aukštį Raivydas Stanys. Jo žodžiais, Portugalijoje treniruotis yra visos galimybės: pradedant apgyvendinimu, maitinimu, inventoriumi, baigiant puikiu klimatu. Ne veltui čia sportuoja ir tokios šuolių į aukštį žvaigždės kaip pasaulio vicečempionas iš Rusijos Aleksejus Dmitrikas.

Užsienyje geresnis tiek klimatas, tiek sąlygos, tiek infrastruktūra

Olimpinėms žaidynėms svečiose šalyse rengėsi ir kiti Lietuvos sportininkai. Nemažai jų užsienin vyksta ne vien dėl prastų mūsų salių ar stadionų, bet ir bėgdami nuo pasirinktai sporto šakai netinkamo oro. Štai šaulė Daina Gudzinevičiūtė pasirinko šiltą, saulėtą ir puikiomis sąlygomis sportininkę sugundžiusį Katarą. Badmintonininkė Akvilė Stapušaitytė intensyviai sportavo Harlemo mieste Olandijoje. Beje, 2011 m. ji buvo išrinkta geriausia šio miesto sportininke. Boksininkai Evaldas Petrauskas ir Egidijus Kavaliauskas prieš olimpines žaidynes, norėdami treniruotis kalnuose, kurių Lietuvoje nėra, dalyvavo keliose stovyklose Čekijoje ir Armėnijoje.
Dėl to, kad Lietuvoje nėra tinkamų sąlygų, užsienyje didžiąją laiko dalį, ypač žiemą, praleidžia ir ėjikai. Štai olimpiečiai Marius Žiūkas ir Tadas Šuškevičius šaltuoju metų laiku olimpinėms žaidynėms rengėsi Afrikoje: sausį sportavo Maroke, vasarį – Pietų Afrikos Respublikoje esančiuose Drakono kalnuose. Sportininkų teigimu, jiems svarbu išvengti sniego, ledo, vėjo ir pagaliau žiemą vis pasikartojančios gripo epidemijos.

Sąlygos gerėja?

Vis dėlto kalbinti valdininkai tikina, esą sąlygos rengtis olimpinėms žaidynėms tėvynėje pastaruoju metu gerėja. Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Klemensas Rimšelis skaičiuoja, kad visų sporto šakų, išskyrus krepšinį, besirengiančių vasaros ir žiemos olimpinėms žaidynėms, finansavimas iš valstybės biudžeto vien pernai buvo padidintas nuo 16,3 mln. litų 2010-aisiais iki beveik 20 mln. Lt. Daugiau nei pusė šios sumos skirta pasirengti būtent Londono olimpiadai, kita dalis – nuolatiniam olimpinių sporto šakų sportininkų pasirengimui būsimoms olimpinėms žaidynėms Sočyje bei Rio de Žaneire.
Kiek iš šių įspūdingų sumų tenka patiems sportininkams? Pasak Lietuvos tautinio olimpinio komiteto viceprezidento Algirdo Raslano, šiemet per Olimpinį komitetą ir Kūno kultūros bei sporto departamentą sportininkams pasirengti olimpiadai skirta per 7 mln. Lt, bet kiekvienam asmeniškai tekusi suma kol kas nėra aiški.
Užtat bent jau tikimasi, kad R.Meilutytės pergalė prisidės ir prie postūmio baseinų infrastruktūroje. Nors per 15 metų net sostinėje nebuvo pastatytas nė vienas naujas baseinas, Kaune ir Klaipėdoje duris žada atverti po naują didelį baseiną, bent iš dalies patenkinsiantį plaukikų poreikius. Štai Kauno “Girstučio” kultūros ir sporto rūmuose šiuo metu vykdoma rekonstrukcija, o 50 m ilgio aštuonių takų baseinas turėtų pradėti veikti metų pabaigoje. Šalia didžiojo bus įrengtas ir 25 m apšilti skirtas baseinas.
Klaipėdoje naujas 50 m ilgio baseinas duris galbūt atvers 2014 m., nes jau yra parengtas statybų projektas.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...