Kaimyninėse šalyse sėkmingai veikianti antros pakopos pensijų kaupimo sistema Lietuvoje gali patirti fiasko.

Maždaug milijonui Lietuvos gyventojų, dalyvaujančių antros pakopos privačiuose pensijų fonduose, pirmą kartą gali atsirasti galimybė to atsisakyti ir pasikliauti tik valstybine pensijų draudimo sistema – toks siūlymas svarstomas Seime. Prognozės, kiek iš to 1,1 milijono pasinaudotų tokia galimybe, skiriasi: privačių pensijų fondų atstovai drąsinasi, kad ne daugiau kaip 1 proc., o jų oponentai – kad daugiau kaip pusė.
Patikėjusieji privačių draudimo fondų pranašumais šiandien jaučiasi dvigubai apgauti. Valstybė netesi pažadų ir vietoj žadėtų 5,5 proc. „Sodra“ į privačius fondus perveda vos 1,5 proc. įmokų. Tačiau ir šių sumų pensijų fondai nesugeba pelningai investuoti: fondų investicinių portfelių vertė, palyginti su „Sodros“ jiems pervesta suma, padidėjo 5 proc., o „Sodros“ mokama senatvės pensija daugiau nei dvigubai didesnė nuo 2003 m., kai pradėjo veikti antros pakopos pensijų draudimo sistema. Žinoma, tokį pensijų šuolį lėmė anaiptol ne efektyvus valstybinės socialinės draudimo sistemos darbas, bet politiniai sprendimai, tačiau skaičiai daug sakantys.
Tad kas geriau: pasikliauti tik prasiskolinusia valstybine „Sodra“ ar rizikuoti kad ir nelabai efektyviai mūsų pinigus investuojančiais privačiais pensijų fondais?

Beveik keturiskart mažesnės įmokos – konstituciškos
Senstančioje visuomenėje vien solidarumo principu paremta pensijų sistema negali senjorams garantuoti solidesnių sumų. Todėl prieš devynerius metus ir sukurta antra pensijų pakopa, kai dalis įmokų, mokamų valstybiniam socialiniam draudimui, nukreipiama į dirbančiųjų asmeninę pensijų sąskaitą privačiuose pensijų fonduose, kurie juos investuoja. Žadėta ir tebežadama, kad taip pensiją galima padidinti apie 20 proc.
Tačiau pensijų fondų turto didėjimas minimalus. Priežastys mažiausiai dvi: pirma, valstybė sumažino įmokas į privačius fondus, antra, jie nesugebėjo sėkmingai investuoti. Dėl abiejų šių praradimų kaltinama krizė, tačiau didelių pokyčių nežada ir prasidėjęs ūkio atsigavimas.
Valstybė neplanuoja sugrąžinti žadėto įmokų dydžio. Nuo 2004 iki 2008 m. į pensijų fondus pervedama dirbančiojo draudžiamųjų pajamų dalis didėjo nuo 2,5 iki 5,5 proc., bet ištikus krizei 2008 m. sumenko iki 3 proc., paskui iki 2 proc., o šiais metais – iki 1,5 proc. Tačiau nepaisant 3,7 karto sumažėjusio procento, birželį Konstitucinis Teismas nusprendė, kad tai nepažeidžia Konstitucijos. „Konstitucinio Teismo nutarimas nieko konkretaus neįpareigoja keisti“, – pabrėžia Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Dagys.
LAWIN finansų ir mokesčių praktikos grupės partneris Giedrius Stasevičius Konstitucinio Teismo verdikte įskaitė daugiau. „Jokia teisinė ar ekonominė sistema negali tiksliai įvardyti pensijos dydžio po keleto dešimtmečių (tai priklausys nuo bendros ekonominės padėties, infliacijos ir t.t.), tačiau valstybė turi garantuoti, kad būtų išlaikomos tos bazinės pensijų kaupimo sistemos sąlygos, su kuriomis sutiko kaupti nusprendęs dirbantysis, pasirašydamas pensijų kaupimo sutartį“, – aiškina G.Stasevičius. Pensijų kaupimo sistemos korekcija gali būti laikina ypatingos padėties atveju, bet BVP vėl pradėjus augti, ypač jam grįžus į prieškrizinį lygį, „ypatingoji padėtis“ turi baigtis.
Tačiau parlamentaras R.Dagys aiškina, kad valstybė juk šių pinigų nepasisavino, o tik krizės metais perkėlė iš rizikingesnio kaupiamojo į mažiau rizikingą solidarųjį „Sodros“ pensijų draudimą. Seime svarstoma nauja įmokų schema: „Sodra“ į privačius fondus pervedinėtų 2 proc., patys draudžiamieji prisidėtų tokia pat suma, o valstybė jiems dar primokėtų skatinamąją įmoką.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algirdas Sysas kategoriškai prieš tokią pataisą: menkesnių pajamų žmonės papildomai mokėti neturi lėšų, be to, tikėtina, kad didelė jų dalis visai atsisakys dalyvauti antros pakopos pensijų draudimo sistemoje, vadinasi, iš kukliausių pajamų žmonių įmokų būtų “skatinami” turtingesnieji.

Privatūs fondai klientams uždirbo minimaliai
Seime svarstomuose įstatymų projektuose numatyta galimybė kurti ir valstybės administruojamą kaupiamąjį pensijų fondą. Atrodytų, be reikalo, nes seniai įrodyta, kad privatus verslas būna kur kas efektyvesnis. Deja, ne kliento naudai.
„Privatūs pensijų fondai iš principo nėra blogybė, bet jų pelnas neturi būti per daug riebus. Negražu, kai krizės laikotarpiu maždaug trečdaliu krito fondų akcijų vertė, o fondų pelnas labiausiai išaugo. Seniai siūlėme taisyti įstatymus, reglamentuojančius jų veiklą, bet pataisos vilkintos visais būdais“, – apgailestauja R.Dagys.
„Šiuo metu antroje pensijų kaupimo pakopoje sukaupta jau beveik 4,4 mlrd. Lt. Iki šiol Lietuvoje jokioje kitoje srityje nepavyko sukurti tokio mechanizmo, kuris leistų geresniais laikais sukaupti reikšmingas sumas galimoms ateities problemoms spręsti. Tad antroji pensijų pakopos sistema – teigiamas pavyzdys“, – vertina Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vilius Šapoka. Vis dėlto jis pripažįsta, kad pensijų fondų rezultatai prastesni, nei buvo galima tikėtis. Dėl to kalta ne tik pasaulinė ekonominė krizė ir nestabilus fondų finansavimas iš „Sodros“, bet ir investicijų valdymo klaidos. Tad Lietuvos bankas šiuo metu diegia naują pensijų fondų priežiūros modelį.
Šiandien 95 proc. antros pakopos pensijų fondų valdomo turto – „Sodros“ pervestos gyventojų įmokos. Tai, kad savo pinigais išlaikėme privačius fondus ir turime praktiškai tą pačią sumą, kurią susimokėjome, sėkminga investicija pavadinti sunku. Tiesa, fondai, teoriškai žadėdami penktadaliu didesnę pensiją, kartu įspėja: „Visa investavimo rizika tenka pensijų fondo dalyviui; praeities rezultatai negarantuoja ateities rezultatų – investicijų vertė gali ir kilti, ir kristi, jūs galite atgauti mažiau, nei investavote.“ Sprendimo teisė, žinoma, priklauso žmogui, tačiau už ką mokame investiciniams fondams – už profesionalų patarimą ar už kartą per metus piliečiui atsiunčiamą laišką su neguodžiančiais skaičiais?
Dabar pats pensijų fondo dalyvis turi pasirinkti investicijų riziką. Dauguma pasirinkto fondo nekeičia, kiti dažnai priima emocijomis grįstus sprendimus. “Vienas šios problemos sprendimo būdų – pensijų sistemos reforma, vadovaujantis gyvenimo ciklo koncepcija, tai yra būsimam pensininkui senstant fondas pats mažintų jo sukauptų lėšų investavimo riziką“, – dar vienos Seime svarstomos pataisos esmę aiškina V.Šapoka.

Kaimyninėse šalyse draustis privaloma
Privatūs fondai dėl menkesnės, nei tikėtasi, sėkmės dilgėlėmis nesiplaka. UAB „Danske Capital investicijų valdymas“ generalinis direktorius Darius Kuzmickas pabrėžia, kad pensijų kaupimas – ilgalaikis kelių dešimtmečių procesas, todėl negalima daryti skubotų išvadų po kelerių metų ir pagal pavienius pavyzdžius. Antra, praėję keleri metai – kriziniai, tad tai, kad sunkiausiu laikotarpiu fondai ne prarado, o netgi truputį uždirbo, D.Kuzmicko vertinimu, rodo, jog sistema veikia gerai.
„Danske Capital investicijų valdymas“, išanalizavę kaimyninių šalių antros pakopos pensijų kaupimo fondų rezultatus, padarė išvadą, kad sukauptų lėšų dydis skirtingose šalyse daugiausia priklauso nuo pervedimų į fondus sumų, o ne fondų mokesčių dydžio ar investicinės grąžos. Štai vidutinis statistinis lietuvis antros pakopos pensijų fonde sukaupęs vos 1114 eurų, nors estas – 1815, lenkas – 3373, ir tik latvis mažiau – 1063 eurus.
Bet tarp kaimynių Lietuvoje į antros pakopos pensijų fondus ir pervedama mažiausiai – 1,5 proc. (Estijoje – 6 proc., iš kurių 2 proc. skiria pats kaupiantysis, 4 proc. – valstybė; Latvijoje – 2 proc., Lenkijoje – 2,8 proc.). D.Kuzmickas pabrėžia, kad Lietuvoje ir pensijų fondų mokesčiai palyginti maži: pagrindinis fondus valdančių bendrovių pajamų šaltinis, turto valdymo mokestis, Lietuvoje siekia 0,9, Latvijoje – 1,5, Estijoje – 1,4 proc. klientų sukaupto turto vidutinės metinės vertės, tik Lenkijoje jis mažesnis – 0,5 proc.
„Antros pakopos pensijų kaupimo sistema pasaulyje pripažinta patikimu būdu spręsti senėjančios visuomenės pensijų problemą tose šalyse, kuriose anksčiau egzistavo tik valstybės socialinio draudimo sistema. Estijoje šiuose fonduose dalyvavimas būtinas visiems, gimusiems po 1983 m., Latvijoje – po 1971 m., Lenkijoje – po 1969 m., tik Lietuvoje neprivalomas. O siūlymo leisti žmonėms pasitraukti iš antros pakopos pensijų draudimo nauda ir reikalingumas nėra paremti jokiais tyrimais, skaičiavimais ar moksliniais argumentais. Tai populizmas. Naudos galėtų gauti nebent iki 1 proc. iš milijono dalyvaujančiųjų šioje sistemoje, kurie prie jos prisijungė per vėlai“, – tikina D.Kuzmickas.
Seimo narys A.Sysas privatiems pensijų fondams žada kur kas didesnes netektis. „Daug kas priklausys nuo to, kas turės rašyti prašymą, – išeinantieji iš fondo ar pasiliekantieji. Manau, turėtų rašyti pasiliekantieji, juo labiau jei keisis įmokų dydis. Tada privačiuose fonduose neliktų nė pusės iš milijono. Beje, ir dabar nemaža jų dalis antroje pensijų pakopoje dalyvauja tik popieriuje, nes yra emigravę ar neturi draudžiamųjų pajamų ir už juos „Sodra“ įmokų nemoka“, – pabrėžia Seimo narys.
Kai valdžia vis keičia pensijų fondų žaidimo taisykles, o šie sugeba užsidirbti tik savo pragyvenimui, ar tik nebūtų efektyviausia pensijai kaupti kojinėje?

Antros pakopos pensijų fondų turtas    4002 mln. Lt
„Sodros“ pervedimai nuo fondų veiklos pradžios    3806 mln. Lt
Skirtumas tarp turto ir „Sodros“ pervedimų (įvertinus išmokas iš PF)    247 mln. Lt
Pensijų fondų išmokos    50 mln. Lt

Šaltinis: Lietuvos bankas, 2011 m.