Moterys, įgijusios aukštąjį išsilavinimą universitetuose, gauna mažesnį atlyginimą nei tokį išsilavinimą turintys vyrai, teigia Viešosios politikos ir vadybos instituto (VPVI) analitikai, ištyrę, kaip sekasi universitetų absolventams integruotis darbo rinkoje.

“Pats svarbiausias veiksnys (nuo kurio priklauso darbo užmokestis – BNS) yra lytis. Jei asmuo yra vyras, tai tikimybė gauti didesnį negu vidutinį darbo užmokestį yra 2,69 karto didesnė nei tuo atveju, kai asmuo yra moteris, taigi moterys yra gana stipriai diskriminuojamos darbo rinkoje”, – sakė vienas analitikų Žilvinas Martinaitis.

2009-2010 metais atliktas tyrimas, kurio metu analizuota, kaip sekėsi absolventams, per pastaruosius 10 metų baigusiems Lietuvos universitetus, integruotis darbo rinkoje, taip pat atskleidė, kad užmokesčio dydį lemia baigtos magistrantūros studijos bei darbas studijų metu.

Pasak tyrimą atlikusių specialistų, studentų integracija prasideda jau studijuojant universitete, nes tuo metu bent dalį laiko dirbdavo 69 proc. apklaustųjų: 57,3 proc. studijuojančių dieninėse studijose, 96 proc. studijuojantys vakarinėse ar neakivaizdinėse studijose.

“Tai reiškia, kad asmenims, kurie įsidarbino dar studijų metais, yra lengviau integruotis darbo rinkoje. Viena vertus, todėl, kad pabaigę universitetą jie jau turi darbą, antra vertus, jie jau turi tam tikras profesine žinias ir įgūdžius, kurie yra vertinami darbo rinkoje”, – sakė Ž.Martinatis. Anot jo, nedirbę studijų metais darbo ieškosi ilgiau.

Tyrėjai taip pat tikino, kad įsidarbinimas per pažintis tėra mitas – tyrimo respondentai teigė, kad socialiniai ryšiai jų darbo paieškoms įtakos neturėjo.

Analitikų teigimu, surinkti per dešimtmetį baigusių absolventų duomenys parodė, kad turintys aukštąjį išsilavinimą sėkmingai susiranda darbą. Esą tik 3,9 proc. apklaustųjų tyrimo metu ieškojo darbo, nors tuo metu nedarbo lygis siekė 13,9 proc. 2009-ųjų absolventai vis dėl to turėjo daugiau sunkumų – 16 proc. apklaustųjų bent 6 mėnesius ieškojo darbo ir jo nerado.

Pasak analitikų, studijose įgytas žinias mažiausiai naudoja technologijų ir fizinių mokslų profesijų absolventai, kurie yra siejami su aukštųjų technologijų plėtra.

Be to, pasak Ž.Martinačio, aplinkybė, kad absolventai nesunkiai randa darbo nereiškia, kad jie randa darbą, atitinkantį jų išsilavinimą. Esą 18,6 proc. bakalauro laipsnį turinčių tvirtino, kad jų darbui užtenka žemesnio nei bakalauro išsilavinimo, o 45,7 proc. magistro studijas baigusiųjų sakė, kad jų darbui užtenka ir bakalauro studijose įgytų žinių.

“Norint gauti gerai apmokamą darbą būtinas magistro išsilavinimas, tačiau tai nereiškia, kad tame darbe reikės naudoti magistrantūros studijų metu įgytas žinias”, – sakė Ž.Martinaitis.

Be to, anot VPVI analitikų, nemažai žmonių, per 10 metų baigusių universitetus, dirba “darbininkiškose” profesijose, kuriose neva turėtų dirbti profesinį rengimą ar vidutinį išsilavinimą turintys asmenys.

Šiuose darbuose dirba 25,6 proc. socialinius mokslus baigusiųjų absolventų, 48,7 proc. baigusių inžinerijos, gamybos, perdirbimo mokslus, 59,7 proc. žemės ūkio ir veterinarijos absolventų.

“Tai yra persimokslinimas. Žmonės įgyja aukštesnį išsilavinimą negu jo reikia egzistuojančioms darbo vietoms”, – sakė Ž.Martinaitis.

Tyrimas “Universitetų absolventų integracija darbo rinkoje” atliktas 2009-2010 metais, apklausiant 4173 respondentus, kurie per pastaruosius 10 metų baigė Lietuvos universitetus.