Lietuvių gimnazija Londone: ar ji išties reikalinga ir ar ši idėja reali?

Seimo narys Petras Auštrevičius kreipėsi į premjerą Andrių Kubilių, kad Vyriausybė apsvarstytų idėją Londone įkurti lietuvių gimnaziją – pirmą bendrojo lavinimo mokyklą Jungtinėje Karalystėje, kuri, kaip ir prestižinė Vasario 16-osios gimnazija Vokietijoje, galėtų tapti nauju lietuvybės puoselėjimo židiniu.
Prieš rinkimus daugumą politikų siūlymų reikia vertinti skeptiškai. Tad ir šįkart gali pasirodyti, kad Liberalų sąjūdžio narys P.Auštrevičius šia iniciatyva siekia pasikelti reitingą tarp tų rinkėjų, kurie turi artimųjų emigrantų, o tokių esama nemažai. Tuolab kad P.Auštrevičius lėšų gimnazijai steigti siūlo paieškoti ir taip skylėtame 2013 m. valstybės biudžete.
Kita vertus, šį siūlymą tikrai verta panagrinėti išsamiau. Gavusi premjero pavedimą Švietimo ir mokslo ministerija, pasitelkdama Didžiosios Britanijos lietuvių bendruomenę, jau pradėjo rinkti informaciją ir svarstyti galimybes įkurti lietuvišką gimnaziją Londone.
„Veidas“ domėjosi, ką apie mokyklos Londone idėją mano ne tik politikai, bet ir Jungtinėje Karalystėje dirbantys lietuvių mokytojai bei mokyklinio amžiaus vaikų turintys emigrantai ir apie kokius džiaugsmus bei vargus liudija pavyzdžiu būsimai Londono mokyklai laikomos Vasario 16-osios gimnazijos patirtis.

Sugrįžę gali jaustis antrarūšiai

P.Auštrevičius įsitikinęs, kad gimnazijos Londone įsteigimas būtų normali mūsų valstybės reakcija į šių dienų realijas – vis didėjančią emigraciją, o ypač tą faktą, kad daugiausiai išvyksta jaunų žmonių, kurie jau sukūrė ar dar tik ruošiasi kurti šeimas. „Mums reikia galvoti apie emigrantų vaikų ugdymą, jų lietuvybės puoselėjimą. Net jei jie gyvena svetur, neturėtume manyti, kad mes šiuos žmones prarandame. Manau, tai būtų modernios valstybės reakcija į staiga subrendusį poreikį ir vienas būdų brandinti bei auginti lietuvių, kurie gyvena nebūtinai Lietuvoje, kartą, – svarsto parlamentaras. – Mes skelbiame, kad laukiame išvykusiųjų sugrįžtant, bet ar susimąstome, kokie bus jų vaikai, kokia bus jų tapatybė, ar jie turės pakankamai žinių apie Lietuvos istoriją, geografiją ir kiek turtinga bus jų lietuvių kalba, kad jie nesijaustų čia antrarūšiai.“
Tad politikas, primindamas, jog Jungtinėje Karalystėje gyvena apie du šimtus tūkstančių lietuvių, ragina Vyriausybę nebedelsti ir imtis veiksmų, kad mokyklos idėja Londone taptų tikrove. Tam jis siūlo ne tik naudoti valstybės biudžeto lėšas, bet ir paieškoti strateginio investuotojo versle. Tačiau pirmiausia, pasak P.Auštrevičiaus, būtina pradėti pokalbius dėl mokyklos su britų valdžia. (…)

Vasario 16-osios gimnazija vos išgyvena

Taigi idėja graži, o emigracijos rodikliai (nuo 1990 m. emigravo 670 tūkst. lietuvių) lyg ir savaime diktuoja tokios mokyklos būtinybę. Vasario 16-osios gimnazijos Vokietijoje įkūrimą prieš 62 metus taip pat paskatino iš dalies panašios aplinkybės: Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Vakarų Vokietiją užplūdo dešimtys tūkstančių lietuvių išeivių, todėl imta leisti lietuviškas knygas, laikraščius bei kurti lietuviškas mokyklas, kurių 1948 m. šalyje veikė net pusantro šimto. O vėliau, lietuviams ėmus emigruoti į kitas Europos šalis, dauguma lietuviškų mokyklų taip pat masiškai imtos uždarinėti. Šiandien iš jų liko tik Vasario 16-osios gimnazija Hiutenfeldo miestelyje – vienintelė tokio pobūdžio lietuviška mokykla Vakaruose, kurioje šiandien mokosi ne tik lietuvių, bet ir vokiečių vaikai.
„Vasario 16-osios gimnazija yra įrodymas, kad mokykla padeda lietuviui išlaikyti ryšius su šalimi. Švietimas vis dėlto yra pagrindinis įrankis lietuvybei puoselėti“, – neabejoja V.Bacys.
Vasario 16-osios gimnazijos pavyzdys iš tiesų įkvepiantis. Ši mokykla ne tik tapo lietuvių švietimo ir kultūros židiniu šalyje, bet ir užsitarnavo pačių vokiečių pripažinimą. Šiandien privačioje gimnazijoje, kurioje mokslas mokamas, mokosi apie šimtą lietuvių ir antra tiek lietuviškų šaknų net neturinčių vokiečių. Lietuvių mokiniams pamokos vyksta dviem – lietuvių ir vokiečių kalbomis, vokiečiams – tik jų gimtąja kalba. Jų tėvai žino, kad baigę šią mokyklą vaikai įgis puikų išsilavinimą ir išmoks tris keturias kalbas, todėl jiems atsivers daug kelių studijuoti jei ne Lietuvoje ar Vokietijoje, tai visai čia pat esančiose Šveicarijoje, Prancūzijoje, Italijoje ar kitose šalyse. Be to, tai vienintelė lietuviška mokykla užsienyje, kurios mokiniai gali laikyti valstybinį lietuvių kalbos abitūros egzaminą.
Beje, dauguma lietuvių vaikų pradėdami lankyti gimnaziją gerai kalba lietuviškai, net jei yra gimę Vokietijoje ir auga mišriose (paprastai – motinos lietuvės ir tėvo vokiečio) šeimose, tačiau nemoka lietuviškai rašyti. Taigi pirmuosius gramatiškai taisyklingus sakinius lietuvių kalba jie parašo tapę Vasario 16-osios gimnazijos mokiniais. (…)

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.