Ją būtų galima pavadinti investicine preke, pasižyminčia itin didele rizika: tikimybė, kad uždirbsite teigiamą investicinę grąžą, ne didesnė nei vienas iš šimto ar tūkstančio.

Užtat sėkmės atveju grąža taip pat gali siekti tūkstančius procentų! Lietuvoje pernai įsigyta beveik 77 mln. minėtos prekės vienetų už 139 mln. Lt. Skaičiuojama, kad pasaulyje beveik 90 proc. šios „investicinės prekės“ pirkėjų – žemiau skurdo ribos gyvenantys žmonės.
Tikriausiai jau atspėjote, apie kokią prekę kalbame. Taip, tai loterijos bilietas. Išties fenomenalus „investicinis produktas“, jei vertintume jį atsižvelgdami į laimėjimo tikimybę, išleidžiamas pinigų sumas ir „investuotojų“ finansinę padėtį.
Loterijos bilietai priskiriami prie vadinamųjų prabangos, t. y. nebūtinųjų, prekių, kurios paprastai yra jautrios gyventojų finansinės padėties pokyčiams. Tačiau loterijos bilietai, ko gero, yra išimtis iš šios taisyklės. Paskutinįjį 2011 m. ketvirtį, palyginti su 2008 m., vidutinis atlyginimas Lietuvoje buvo beveik 5 proc. mažesnis, tačiau loterijos bilietų pardavimas šiuo laikotarpiu išaugo 56 proc. Ar tai reiškia, kad gyvenimui šiek tiek pablogėjus tapome didesniais optimistais? Vargu – vartotojų pasitikėjimo rodikliai, gyventojų nuotaikų indeksai anaiptol neliudija optimistinių nuotaikų. Tad peršasi išvada, kad, finansinei padėčiai pablogėjus, iš jos tikimės išsikapstyti pasikliaudami sėkme.
Vyrauja nuomonė, kad mes, Lietuvos gyventojai, esame labai konservatyvūs ir atsargūs: esą būtent dėl šios priežasties tik nedaugelis iš mūsų domisi lėšų investavimu, kuris neišvengiamai susijęs su investicine rizika. Tačiau palyginkime dvi investicines priemones – valstybės taupymo lakštus bei loterijos bilietus ir įvertinkime, ar tikrai nesame linkę rizikuoti.
Lošimų ir azartinių žaidimų komisijos duomenimis, pernai Lietuvoje įsigyta beveik 77 mln. loterijos bilietų. Kitaip tariant, po 30 bilietų vienam pilnamečiam gyventojui. Finansų ministerijos duomenimis, per 2011 m. išplatinta 262,7 tūkst. taupymo lakštų, t. y. dešimčiai suaugusių gyventojų teko vos vienas taupymo lakštas. Vidutinė garantuota valstybės taupymo lakštų grąža pernai siekė vidutiniškai 2,6 proc. Loterijos bilietų grąža nežinoma, tačiau didžiajai daliai „investuotojų“ ji siekia minus 100 proc. Tad konservatyvumu ir atsargumu čia tikrai nekvepia.
Žinoma, loterijos bilietas kainuoja vos litą ar du, o vieno lakšto vertė – 100 Lt. Tačiau per metus įsigyjant 30 ar 50 bilietų, susidaro panaši suma. Be to, kaip rodo patirtis konsultuojant šeimas finansų klausimais, dažnas loterijos bilietus perkantis asmuo jų įsigyja gerokai daugiau nei 30 vienetų per metus. Tiesa, įsigyti taupymo lakštų šiek tiek sudėtingiau nei loterijos bilietų – pastarųjų galima nusipirkti vos atėjus į parduotuvę pakelio pieno. Greičiausiai būtent bilietą pagriebsime, kai iki 50-ojo lipduko nuolaidai gauti trūks 30 ar 50 centų.
Per aštuonerius metus loterijos bilietams Lietuvos gyventojai vidutiniškai išleisdavo po 105 mln. Lt per metus, arba 8,7 mln. Lt per mėnesį. Daug tai ar mažai? Galime palyginti, kiek pinigų skiriame tiems, kurie gyvena iš mūsų aukojamų lėšų. 2010 m. duomenimis, įvairioms labdaros organizacijoms, jų rengiamiems projektams ir akcijoms gyventojų paaukota suma buvo triskart mažesnė už loterijos bilietų apyvartą. Vargu ar šis santykis bent kiek pakito ir pernai, kai bilietų apyvarta išaugo 30 proc.
O kas būtų, jei loterijos bilietams išleidžiamus 10–20 Lt kas mėnesį atsidėtume, kad ir į kojinę ar stiklainį sode? Metų pabaigoje turėtume visai padorią sumą Kalėdų dovanoms. Tad kodėl nesusiorganizavus loterijos sau patiems, šįkart su garantuotu „laimėjimu“?
Skaičiuojama, kad tikimybė laimėti kai kurių organizuojamų loterijų didžiuosius prizus siekia vos 0,01 proc. Merfio dėsnis sako, kad tikimybė laimėti loterijoje truputį padidėja nusipirkus bilietą. Nusipirkus 100 ar 200 bilietų, tikimybė dar šiek tiek išauga. Bet ne tiek daug, kad dažnas iš mūsų rizikuotų dėl to atsisakydami 200 ar 400 Lt per mėnesį.
Kita vertus, ne visi dalykai gyvenime turi būti praktiški, tad jame turi likti erdvės ir tokioms nedidelėms avantiūroms, kaip loterija. Tik svarbu, kad loterija nepaverstume savo gyvenimo gerovės, kas mėnesį dešimtadalį pajamų išleisdami „vilties bilietėliams“, – valdant asmeninius finansus, nevertėtų pasikliauti vien fortūna, nes jos šypsnio galime taip ir nesulaukti.

Pernai Lietuvoje įsigyta beveik 77 mln. loterijos bilietų – po 30 bilietų vienam pilnamečiam gyventojui.