Policijos diena – visų policijos organizacijos darbuotojų šventė

– Ačiū, malonu girdėti. Geros Jums dienos! – Šypsena Migracijos valdybos darbuotojos veide rodo pasitenkinimą – pokalbis su interesantu buvo vykęs. Į dienos pabaigą tų šypsnių mažėja, balsas prikimsta, tačiau kalbėjimo maniera nesikeičia – interesantas turi jaustis maloniai.
Dažniausiai informaciją telefonu teikiantys darbuotojai interesantams nėra matomi, nors ne vienas skambinantysis teiraujasi, ar tas žmogus, su kuriuo jis kalbėjo telefonu, jį pasitiks, bus priėmimo salėje, prireikus – pagelbės. Vardan teisybės reikėtų pasakyti, kad iš tikrųjų darbuotojai kartais pažada interesantams juos pasitikti ir palydėti pas specialistą, dirbantį su biometrine asmens duomenų nuskaitymo įranga. Paprastai to prašo ne itin drąsūs vyresnio amžiaus žmonės. Tad kaip atsakyti, žinant tikslų savimi abejojančio žmogaus apsilankymo Migracijos valdyboje laiką? Jausmų į jokias instrukcijas nesurašysi – gera, jei tavo malonus bendravimas ar kukli paslauga nors trumpam kažką padarė laimingą.
– Man pasitaiko labai geri žmonės, – sako priėmimo salės darbuotoja Halina Kašlėjuvienė. Ji galvoja ne tik apie interesantus, apsilankančius Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyboje. Tardama minėtus žodžius, ji mintimis užčiuopia ir savo privatų gyvenimą – meilės ir pagarbos žmogui mokytasi tėvų namuose.
Halinos darbo telefonas skamba ne taip dažnai kaip informacinis, paprastai jai tenka aptarnauti Migracijos valdyboje apsilankančius piliečius. Įdomu, kad dažnas jų Haliną, pasų skyriaus vyresniąją specialistę, charakterizuoja lygiai taip, kaip ši juos, lankytojus. Padėkose jie rašo – profesionali, paslaugi, maloni, skambindami Migracijos valdybos viršininkui Gintarui Bagužiui, malonybinių ir pagyrų žodžių Halinai randa daugiau.
– Manęs nestebina dėkingų piliečių skambučiai – žmonės, įstaigose patyrę kitokį bendravimą, dažnai skambina ir giria mūsų darbuotojus. Kiti siunčia padėkas elektroniniais adresais, rašo į skundų ir pageidavimų knygą. Įdomu tai, kad daug padėkų skirta Halinai Kašlėjuvienei. Vadinasi, jos bendravimo su interesantais, o tuo pačiu – ir darbo etika yra išskirtinė. Tai rodo ne tik siekį gerai atlikti savo pareigas, bet ir vidinę žmogaus kultūrą.
Halina nesijaučia dirbanti geriau už kitus, bet, matyt, jos pareigos supratimas yra kitoks:
– Aš –  ne kitokia, aš – kaip visi. Nevertinu žmonių, elgiuosi su visais pagarbiai, noriu, kad gautų reikalingą informaciją ir iš mūsų išeitų patenkinti. Tokį matau savo darbo tikslą. Jei galiu, patariu, jei kažko nežinau, pasikonsultuoju su kolegėmis, tačiau nepalieku žmogaus nežinioje. Net jei pagal pareigas neprivalau kažko daryti, bet galiu padėti, būtinai tai padarysiu. Domėdamasi kiekvienu sudėtingesniu atveju pati sužinau daugiau, įgaunu daugiau pasitikėjimo savimi, patiriu didesnį profesinį malonumą.
Policijos sistemai priklausančioje migracijos tarnyboje Halina jau dvidešimt  metų. Atėjo, galima sakyti, drauge su pirmaisiais lietuviškais pasais, tuomet, kai migracijos tarnyboje labai trūko darbuotojų. Ir šiandien prisimena pirmąją savo darbo dieną nepažįstamoje aplinkoje. Tikėtina, dėl to, kad mokėsi ir dirbo visai kitokį darbą – įgijusi inžinieriaus konstruktoriaus specialybę, dirbo Vilniaus skaičiavimo mašinų gamyklos administracijoje:
– Įžengiau į migracijos poskyrio patalpas – o priėmimo salėje žmonių tiek, kad iki viršininkės kabineto prasibrauti buvo sunku. Pamenu, dar spėjau nusistebėti žmonių nemandagumu, triukšminga aplinka. Nieko, galvoju, gal priprasiu.
Priprato ir žmonių neteisia. Taip tėvai mokė. Daugiau iš savęs reikalavo – aiškinosi naujo darbo smulkmenas, gilinosi į įstatymus, tobulino interesantų aptarnavimo tvarką. Ir, kadais nusigandusi interesantų, šiandien juos aptarnauja su didžiausiu malonumu.