Gruzijos gyventojai, kaip ir ukrainiečiai, prarado iki spalvotųjų revoliucijų puoselėtas iliuzijas ir praėjusią savaitę parlamento rinkimuose balsus atidavė už senajai gerajai Rusijai, o ne Vakarams pirmenybę teikiančią “Gruzijos svajonę”.

Chorvila – atokus kalnų miestelis centrinėje Gruzijoje. Čia atsidūręs pamanytum, kad esi ne nustekentoje ir nuskurdusioje Gruzijoje, o kažkur Ciuriche: gatvės išblizgintos, visi namai naujai perdažyti subtilia kremine spalva. Daugelis gyventojų, ypač ligoniai, neįgalieji, našlaičiai ar daugiavaikės šeimos, kas mėnesį šalia kitų pajamų gauna nemenkas, apie 120 JAV dolerių siekiančias pašalpas. Visiems miestelio gyventojams teikiamos nemokamos gydytojų paslaugos, nemokama televizija, o kai kam – dar ir gamtinės dujos.
Čia gyvenantys gruzinai džiaugiasi laimingu atsitiktinumu – Chorvila yra ne tik jų, bet ir turtingiausio Gruzijos bei 125-o tarp turtingiausių pasaulyje žmonių Bidzinos Ivanišvilio gimtinė. Dabar jie viliasi, kad geradarys taps dar ir naujuoju šalies premjeru: Chorviloje už jį balsavo beveik 100 proc. prie parlamento rinkimų balsadėžių atėjusių miestelėnų, kurie pirmai progai pasitaikius tuoj velkasi reklaminius ryškiai geltonus marškinėlius su užrašu “Gruzijos svajonė” ir neklausiami pasakoja, kad geresnio žmogaus už B.Ivanišvilį nerasi visoje Gruzijoje.
Juk jo lėšomis ne tik Chorviloje atstatytos mokyklos ar renovuotos ligoninės. “Viskas, kas nauja, modernu ir prasminga, Gruzijoje, ko gero, pastatyta už Ivanišvilio pinigus”, – didžiausiu Gruzijos filantropu B.Ivanišvilį vadina jam priklausančioje statybos įmonėje saugumo specialistu dirbantis Vazhe Gavašelis.
Net jei čia yra šiek tiek pataikavimo, B.Ivanišvilis pinigų Gruzijai tikrai negaili. O būdamas išsilavinęs ir rafinuotas žmogus, su jais atsisveikina itin skoningai ir nepasakysi, kad neprasmingai. B.Ivanišvilio žinioje jau ne vienus metus yra visi svarbiausi Gruzijos teatrai – mecenatas iš savo kišenės moka netgi atlyginimus aktoriams. Per pastarąjį dešimtmetį jis atstatė praktiškai visus Gruzijos muziejus, o kartą net nupirko batus armijos kariams, laksčiusiems, anot B.Ivanišvilio, po laukus su šlepetėmis. Pagautas įkvėpimo jis sykį net yra apmokėjęs policijos automobilių degalų išlaidas.
Įdomiausia, kad visa tai jis daro konfidencialiai ir nesigirdamas – tai rinkėjams ne tik Chorviloje, bet ir visoje Gruzijoje daro neišdildomą įspūdį. Štai tik neseniai paaiškėjo, kad būtent B.Ivanišvilio pinigais buvo pastatyta nauja pagrindinės Gruzijos ortodoksų bažnyčios Šv. Trejybės katedra – Cminda Sameba, žavinti tiek architektūriniais užmojais, tiek virš Tbilisio iškilusiu auksu tviskančiu kupolu, gerai matomu ir iš vienos B.Ivanišvilio rezidencijų. Beje, šių jis turi keturias, o kiekviena kažkuo primena filmus apie Džeimsą Bondą.
Kaip, beje, ir pats B.Ivanišvilis. Jo šeimą, turtų kilmę ir staiga prabudusį norą tapti politiku gaubia paslaptys. Kalbama, kad nuo 2002-ųjų, kai iš Rusijos, kur sukaupė didžiąją savo kapitalo dalį, grįžo į Gruziją, jis dirba Rusijos agentu. Bet tokią dvejonę garsiai išdėsčiusiam “Der Spiegel” žurnalistui B.Ivanišvilis atsakė: “Jei Rusijos agentai Gruzijai skirtų tiek pinigų kaip aš, tuomet pasakyčiau, kad mums tokių agentų reikia kuo daugiau.”

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-41) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.