Lietuvos ir pasaulio istorijoje netrūko gražuolių, dėl kurių galingi vyrai pamesdavo galvą, bet moterys, gebančios tapti savo sutuoktiniams tikra paspirtimi, visuomet buvo retenybė. Tokios moters pavyzdys – Ona Vytautienė.

Nors mūsų sąmonėje Oną Vytautienę dažnai užgožia Birutė ar Barbora Radvilaitė, Onai Vytautienei skirtoje baladėje Liudvikas Rėza ne be reikalo ragino statyti jai paminklą ir klausė: „Kur marmuras?“ Priminsime, kad šiemet sukanka 630 metų nuo jos pirmojo ir garsiausio žygdarbio – Vytauto išlaisvinimo iš Krėvos.

Vytauto gelbėtoja

Kaip pati Ona pateko į Krėvą, nežinome. 1382 m. vasarą, Kęstučiui su Vytautu ruošiantis žygiuoti prieš Algirdaičius, Ona tikriausiai buvo išsiųsta į Brestą kartu su Birute. Čia ji ir turėjo sulaukti tragiškų žinių apie vyro bei uošvio suėmimą, o netrukus ir apie paslaptingą Kęstučio mirtį. Taigi tikėtina, kad Ona ėmėsi veikti, Birutės patarta.
Jogaila siekė sukurti įspūdį, kad Kęstutis nusižudė pats, tad apsimetusi, jog palaiko šią versiją, Ona galėjo nesunkiai gauti leidimą prisidėti prie vyro.
Krėvoje ji buvo įkalinta viename kambaryje su Vytautu, bet sugebėjo pergudrauti savo sargus. Sprendžiant iš metraščių užuominų, būtent Ona išaiškino visas Kęstučio nužudymo aplinkybes. O paskui ji, aišku, ėmėsi vaduoti vyrą, pagrįstai bijodama, kad jį ištiks tėvo likimas.
Onai pavyko susitarti su dviem jai patarnavusiomis moterimis: viena paskolino Vytautui savo drabužius, kita išvedė jį iš saugomo kambario ant sienos, nuo kurios Vytautas nusileido virve. Tenka apgailestauti, kad literatūroje ir iš dalies net istoriografijoje įsivyravo Teodoro Narbuto sukurta versija, esą Vytautą išgelbėjo viena vienintelė tarnaitė, kuri vėliau neva buvo nužudyta. Iš tikrųjų tarnaitės, nuolat šmirinėdamos į kambarį ir atgal, galėjo nesunkiai suklaidinti sargus, o paskui išsmukti iš pilies, kol Vytauto pabėgimas dar nebuvo pastebėtas. O atsakomybę už Vytauto pabėgimą turėjo prisiimti Ona, ir būtent jai teko ištverti visą Algirdaičių pyktį.
Vis dėlto tolesni įvykiai, nors ir tragiški, leido Onai palyginti lengvai išsisukti: Birutė žuvo, nespėjusi sutelkti šalininkų, Vytautui teko trauktis į Mazoviją, Jogaila nusprendė, kad pusbrolis nebepavojingas, ir leido Onai bei kitiems jo rankose buvusiems Vytauto giminaičiams vykti pas jį. Ona galėjo džiaugtis savo laime, bet tai turėjo tapti nemenku iššūkiu Vytautui.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-43-2

arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.