Ekonominis sunkmetis keičia lietuvių emigrantų būrį: jame vis daugiau išsilavinusių, geras profesijas tėvynėje įgijusių, bet perspektyvų čia normaliai gyventi nebematančių žmonių.

Tarptautinės migracijos organizacijos Lietuvos biuras palygino 2008 m. norėjusių ir dabar norinčių emigruoti lietuvių atsakymus. Labiausiai – 131 proc. išaugo norinčių emigruoti jaunų žmonių iki 29 m. grupė, 30–39 m. grupė pagausėjo 125 proc. Pagal išsilavinimą labiausiai (128 proc.) padidėjo aukštąjį mokslą baigusių žmonių noras emigruoti. “Potencialiais emigrantais tampa vis jaunesni, vis geriau išsilavinę, bet negalintys savęs Lietuvoje realizuoti žmonės”, – komentuoja biuro vadovė Audra Sipavičienė.

Seniau emigruodavo daugiau darbininkų, o dabar išvyksta jau ir daug specialistų, turinčių aukštąjį išsilavinimą. Lietuvoje nebeišgyvena ir darbą svetur susiranda vis daugiau medikų, farmacininkų, dizainerių, maketuotojų, architektų. “Anksčiau kolegos dažniausiai išvykdavo studijuoti ar tiesiog įgyvendinti įdomesnių projektų, pasisemti idėjų, o dabar dažniausiai girdime apie ekonomines išvykimo priežastis”, – sako Architektų sąjungos pirmininko pavaduotoja Rita Raugalytė.

Įdarbinimo užsienyje paslaugas teikiančios agentūros “Aulina” darbuotojai taip pat pastebi kintantį emigrantų socialinį statusą: tarp jų dabar nemažai vadybininkų, verslą praradusių žmonių.