JAV prezidento rinkimų išvakarėse neapsisprendusių rinkėjų – kas dešimtas, o kandidatai neriasi iš kailio, kad kaip nors palenktų juos į savo pusę. Tad ploninami liežuviai, gryninamos pozicijos ir akylai stebimi apklausų rezultatai.

Nuo 1789-ųjų balandžio, kai pirmuoju JAV prezidentu tapo George’as Washingtonas, Amerikoje vyko 56-eri prezidento rinkimai. Po jų prezidento krėsle spėjo pasėdėti iš viso 43 amerikiečiai: 11 prezidentų buvo bent sykį perrinkti antrai kadencijai, keli – netgi trečiai, o štai Franklinas D.Rooseveltas prezidentavo rekordiškai ilgai, net keturias kadencijas iš eilės.
Ypač dažnai prezidentai perrenkami pastaruosius kelis dešimtmečius. Nuo Ronaldo Reagano, buvusio prezidentu dvi kadencijas, prezidentavimo pradžios 1981-aisiais iki rinkimų 2008-aisiais, kuriuos laimėjo Barackas Obama, vieninteliam George’ui H.W.Bushui prezidento postas buvo patikėtas vieną sykį. Vėliau perrinkimo triumfą išgyveno ir Bilas Clintonas, ir George’as W.Bushas. Dabar savo jėgas išmėgins ir dabartinis prezidentas demokratas B.Obama. Jo šansai būti perrinktam JAV lažybų bendrovių vertinami 55 proc. Naujausios rinkėjų apklausos jam irgi palankios: šiandien už B.Obamą balsuotų 49 proc. amerikiečių – keliais procentais daugiau nei už respublikoną Mittą Romney.
Tačiau apie 8–10 proc. JAV rinkėjų tebėra neapsisprendę ir, matyt, laukia paskutinės minutės. Jų balsai rinkimų rezultatus gali pakreipti tiek B.Obamos, tiek jo konkurento respublikono M.Romney naudai.
Na, o paskutinėmis savaitėmis iki rinkimų abu kandidatai neriasi iš kailio, kad nuomonės nepakeistų jau apsisprendusieji ir kad pagaliau apsispręstų besiblaškantieji.
B.Obama ir M.Romney sulaukė nemažai kritikos, kad kai kuriais klausimais sunku įžvelgti jų nuomonių skirtumus. Tad dabar jie kaip įmanydami ryškina skirtumus, kuriuos rinkėjai tiesiog gaudo kandidatams viešai kalbant, rašant ir ginčijantis.

Socialistas prieš konservatorių

Šiaip jau B.Obamos ir M.Romney pozicijos skiriasi daugeliu gyvenimo klausimų, ypač kai atsiranda proga pademonstruoti savo pažiūras: B.Obama yra neabejotinas socialistas, o M.Romney atstovauja dešiniosioms idėjoms. O jei pozicijos vienu ar kitu klausimu supanašėja, tai tiek B.Obama, tiek M.Romney ryžtasi netgi dirbtinai “pakeisti” nuomonę, kad tik kalbėtų priešingai nei konkurentas. Pavyzdžiui, M.Romney pakeitė nuomonę dėl teisės į abortą – anksčiau jis neprieštaravo, kad abortai Amerikoje būtų teisėti. Bet dabar griežtai kritikuoja tokią moterų teisę ginantį B.Obamą.
B.Obama savo ruožtu pareiškė anksčiau negirdėtą pasiūlymą netgi kontraceptikus moterims, dalyvaujančioms sveikatos apsaugos sistemoje, dalyti nemokamai. M.Romney stoja piestu: jį siutina ne tik B.Obamos liberalumas, bet ir sveikatos apsaugos sistema, kuri pastaruoju metu sveikatos priežiūrą garantuoja visiems apdraustiesiems. O kadangi draudimas privalomas, tai medikų paslaugos už valstybės lėšas teikiamos iš esmės visiems amerikiečiams.
“Tai socializmas, o ne liberali Amerika”, – rėžia M.Romney, kuris taip piktinasi viskuo, kas kvepia socializmu, kad ne tik žada nutraukti dabar galiojančią valstybės paramą dirbtinio apvaisinimo programoms, bet ir apskritai rengiasi užbaigti neilgai galiojusią visuotinio sveikatos draudimo erą. O kad neišsigąstų socialiai jautrios visuomenės grupės, M.Romney, jei taptų prezidentu, pasižada teikti nemokamas medicinos paslaugas iki tol draudimo įmokas mokėjusiems, bet darbo netekusiems ar darbingumą dėl ligos praradusiems asmenims. Be to, jis žada inicijuoti naujas lėšų sveikatos priežiūrai kaupimo programas, kuriomis gyventojai galėtų naudotis savanoriškai.
Kalbėdamas apie socialinę apsaugą, M.Romney neprieštarautų, kad į pensiją išėję amerikiečiai jam atėjus į valdžią pasiliktų namie. Tačiau dirbantiesiems pensinį amžių jis žada vėlinti metais ar dvejais, taip prisidėdamas prie šalies ekonomikos augimo.
Beje, kalbėdami apie mokesčius B.Obama ir M.Romney nesutaria dar labiau, nei gvildendami socialinės apsaugos klausimus. Štai dabartinis JAV prezidentas negailestingas turtingiesiems: jiems jis žada, kad mokesčiai sudarys ne mažiau kaip 30 proc. visų jų pajamų. Be to, turtingiesiems B.Obama žada didinti turto mokesčius. O štai uždirbantiems mažiau nei 200 tūkst. dolerių per metus amerikiečiams jis paliktų galioti dabar taikomas mokesčių lengvatas.
M.Romney, priešingai nei B.Obama, turtuolių skriausti nežada. Jis kaip tik palaiko nuo G.W.Busho laikų galiojančią vienodų mokesčių politiką, o kai kuriuos mokesčius turtingiesiems netgi žada gerokai sumažinti. Kad negąsdintų rinkėjų, jis žada atsižvelgti į mažiau uždirbančių amerikiečių interesus ir panaikinti jiems turto mokestį.
Itin maloniai M.Romney pažadai skamba verslininkams – jiems respublikonas žada nuo 35 iki 28 proc. mažinti pelno mokestį. Tiesa, jis taip ir neatskleidžia, kaip kompensuos dėl to prarandamus mokesčius ir kurių sričių finansavimas bus mažinamas. Jis tik yra paskelbęs, kad mažintų visų sričių, nesusijusių su gynyba, finansavimą. Užtat karinių išlaidų ir apskritai militariniais klausimais M.Romney laikosi absoliučiai priešingos nuomonės nei B.Obama.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-44-2 arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.