Atlikusi tyrimą šalies laisvosiose ekonominėse zonose ir pramoniniuose parkuose Valstybės kontrolė daro išvadą, kad šių zonų potencialas Lietuvoje nėra efektyviai išnaudojamas.

Ištyrę Lietuvos laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) ir pramoninių parkų (PP) veiklą 2011 m. spalio – 2012 m. rugsėjo mėnesiais Valstybės kontrolės auditoriai nustatė nemažai problemų ir trūkumų: veikla nepakankamai reglamentuota, per menka atsakingų institucijų priežiūra, neatliekama išsami veiklos analizė. Visa tai ir lemia, kad LEZ ir PP potencialas miūsų šalyje nėra efektyviai išnaudojamas.
Trumpai tariant, aiškumo trūkumas ir viso vaizdo nematymas trukdo priimti geriausius sprendimus, kaip racionaliai išnaudoti turimus išteklius. O viso to pasekmės – mažiau į šalį pritraukiamų investuotojų, mažiau darbo vietų ir mažiau infrastruktūros
Tam tikrą skeptiškumą dėl LEZ ir PP efektyvumo stiprina ir tai, jog pagal tiesioginių užsienio investicijų (TUI), su kurių pritraukimu tiesiogiai susijusi ir jų veikla, rodiklį Lietuva gerokai atsilieka nuo kitų ES šalių. Štai Latvijoje, Statistikos departamento duomenimis, TUI vienam gyventojui tenka 1,1 karto daugiau, Estijoje – 2,9, Belgijoje – 8,4, o Airijoje net 13 kartų daugiau nei Lietuvoje. Tiesa, audito ataskaitoje pripažįstama, jog pastarųjų metų tendencijos lyg ir pozityvios: 2011-ųjų duomenimis TUI iš viso sudarė 37,1 mlrd. Lt, kai tuo tarpu 2007-aisais – 35,5 mlrd. Lt.
Nors, atlikus auditą, Klaipėdos LEZ neišvengė aibės priekaištų, tačiau pripažinta, kad dauguma jos rodiklių žymiai geresni nei Kauno: pavyzdžiui, Klaipėdos LEZ įmonės investavo 7,3 karto daugiau nei Kauno, pritraukė dvigubai daugiau investuotojų ir sukūrė devynis kartus daugiau naujų darbo vietų. Palyginus investicijas 2007 ir 2011 m., Klaipėda vėlgi pasirodė geriau: Kaune per šį laikotarpį jos išaugo 1,8 karto, o Klaipėdoje – triskart, o apskritai nuo veiklos pradžios Klaipėdos LEZ įmonės laisvojoje ekonominėje zonoje investuota apie 1,4 mlrd. Lt, o Kauno LEZ – 194,2 mln. Lt.

Ar visada daugiau yra geriau?

Priminsime, kad šiuo metu mūsų šalyje veikia dvi LEZ, tačiau netrukus jų gali gerokai padaugėti, nes Ūkio ministerija pateikė pasiūlymą šešiose savivaldybėse veikiančius pramoninius parkus pertvarkyti į LEZ. Su tokiu pasiūlymu nesutiko tik Alytaus savivaldybė, o Akmenės rajono, Marijampolės, Kėdainių, Panevėžio ir Šiaulių savivaldybėse veikiančių pramoninių parkų teritorijose bus steigiamos LEZ. Sprendimą steigti LEZ yra priėmusi ir Pagėgių savivaldybė. Taigi vietoj dviejų dabartinių ateityje gali veikti aštuonios.
Ką tai turėtų ar galėtų atnešti Lietuvai? Oficialiai skelbiama, kad LEZ taikomomis išskirtinėmis mokestinėmis lengvatomis valstybei pavyks privilioti gerokai daugiau investuotojų, be to, PP nepateisinus lūkesčių, siekiama raconaliai išnaudoti jų išvystytą infrastruktūrą, įsteigiant investuotojams patrauklesnes LEZ.
Kita vertus, LEZ auditą atlikusios valstybinių auditorių grupės vadovė Gražina Tarvydienė pažymi, kad šis argumentas nėra tinkamas visoms naujai steigiamoms LEZ, nes dalį jų rengiamasi įkurti dar neišvystytose teritorijose. Dėl to išreiškiamos abejonės ir kiekvienu atveju siūloma pasverti, ar tai atneš realios naudos.
Negalima nepaminėti ir to, kad dabar Lietuvoje veikiančių LEZ geografinė padėtis yra kur kas patrauklesnė nei naujai steigiamų. Klaipėda patraukli dėl ten esančio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, o Kauno – dėl arti esančio tarptautinio oro uosto. Panašių objektų naujai steigiamose zonose nebus, vadinasi, tikėtis tokių rezultatų kaip Klaipėdoje ar Kaune neverta. Taip pat abejojama naujai steigiamų LEZ aiškinamuosiuose raštuose pateikiamomis prognozės apie laukiamus rezultatus: Valstybės kontrolės vertinimu, prognozės yra „pernelyg optimistinės ir neparemtos istoriniais faktiniais jau veikiančių LEZ duomenimis“. Taip pat primenama, jog LEZ dėl mokestinių lengvatų investuotojams sukuria nevienodas sąlygas tą pačią veiklą vykdantiems ūkio subjektams Lietuvos teritorijoje.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-44-2 arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.