Spalį Lietuvoje sudaryta 20 proc. daugiau nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo sandorių – jų būta apie 10 tūkstančių, o tiek objektų, pasak Registrų centro atstovų, pastarąjį kartą per mėnesį įsigyta ar parduota tik prieš krizę 2008 m. balandį.
“Atsitiktinumu tokio sandorių skaičiaus nepavadinsi, nes daugmaž proporcingai augo visų nekilnojamojo turto objektų pirkimo sandorių skaičius – spalį įsigyta beveik 20 proc. daugiau butų, tiek pat augo individualių gyvenamųjų namų pirkimo skaičius. Sklypų pirkimo sandorių skaičius, palyginti su rugsėju, išaugo net 26 proc., o kitų rūšių nekilnojamojo turto įsigyta 15 proc. daugiau”, – neįprastu sandorių didėjimu stebisi Registrų centro atstovai, panašias tendencijas žadėdami ir lapkritį.
Tačiau kas lėmė tokį NT pirkimo bumą, negali paaiškinti nei jie, nei kiti nekilnojamojo turto ekspertai. Kaip tikina “Newsec/Re&Solution” Tyrimų ir analizės grupės vadovas Baltijos šalims Mindaugas Kulbokas, objektyvių priežasčių tam lyg ir nėra: bankai neprognozuoja būsto rinkos pagyvėjimo ir toliau atsargiai dalija paskolas, gyventojų pajamos taip pat neaugo, nedarbas nesumažėjo. “Rugpjūtį sandorių skaičių dirbtinai užaugino viena plėtros kompanija, tą mėnesį Registrų centre užregistravusi visus savo naujos statybos butus. Galbūt kas nors panašaus nutiko ir šį kartą? Neatmesčiau ir galimybės, kad už informacijos apie tariamai prasidedantį bumą gali slypėti kažkieno interesai”, – svarsto ekspertas, kurio nuomone, logiškas yra tik ūkinės paskirties žemės sklypų pardavimų suaktyvėjimas – jo buvo tikėtasi, nes šiuo metu šalyje įsibėgėja ūkių stambėjimo procesas.