Darbo rinkos ekspertas Andrius Francas pateikia savo siūlymus, kaip jis spręstų darbo rinkos problemas, jei būtų Vyriausybės vadovas.

VEIDAS: Kokias matote pagrindines darbo rinkos problemas, kurių imtumėtės pirmiausia, jei būtumėte premjeras?
A.F.: Pagrindinės problemos vis dar tebėra darbo biržos veiklos efektyvumas (nors išskirtinėse savivaldybėse, pavyzdžiui, Druskininkų, padėtis juda teigiama linkme), darbo santykių lankstumo didinimas, per didelis bendras darbo jėgos apmokestinimas, „Sodros“ „lubos“, o tiksliau – jų nebuvimas, specialistų parengimo aukštosiose mokyklose kokybė, valstybės prioritetinių ūkio šakų aiškios krypties nebuvimas, tiesiogiai susijęs su tų pačių specialistų poreikio formavimu, bei trūkumas ilgalaikės investicijų skatinimo strategijos, strateginių projektų plano (kuris nesikeistų kas ketverius metus, kai tik išrenkamas naujas Seimas).
VEIDAS: Andriaus Kubiliaus Vyriausybė buvo kritikuojama, kad nesudarė sąlygų naujoms darbo vietoms kurtis. Ką premjeras darė ne taip ir kokių galimybių jūs įžvelgiate, kad darbo vietų šalyje daugėtų?
A.F.: Didžiausias premjero dėmesys krizės laikotarpiu buvo sutelktas į biudžeto subalansavimą. Šį klausimą jis su komanda kaip ir išsprendė. Bet tam buvo skirtas galbūt per didelis dėmesys, nes pamiršti kiti prioritetai.
Darbo vietų kūrimo procese reikėtų išskirti dvi kryptis: investicijų skatinimą (orientuojantis į gamybos ir paslaugų eksporto didinimą) bei smulkiojo ir vidutinio verslo sąlygų gerinimą (labiau orientuojantis į vidaus vartojimą).
Kalbėdami apie investicijų skatinimą turėtume suprasti, kad mes konkuruojame plačiai – su kitomis valstybėmis, o ne tarp Klaipėdos, Alytaus ir Kauno. Konkuruojame visame Vidurio ir Rytų Europos regione. Investicijas reikia pirkti, tai yra paremti, skatinti finansiškai. Daliai tokio finansavimo naudojamos Europos Sąjungos lėšos, bet visada reikėtų turėti krepšelį ir iš Lietuvos biudžeto, nes ES finansavimą siūlo ir kitos šalys, tokios kaip Lenkija, Čekija, Vengrija, Slovakija.
Visos investicijos atsiperka. Į investuotojo pritraukimą investuoti pinigai grįžta tiesiogiai per naujųjų darbdavių sumokėtus mokesčius, dažniausiai net pirmaisiais metais, ką jau kalbėti apie tai, kad verslas aplink gauna naujų užsakymų (telekomunikacijų, IT, statybų, nekilnojamojo turto, logistikos, teisės, personalo paslaugų ir kt. srityse) ir per suteiktas paslaugas tokiam investuotojui taip pat sumoka mokesčius bei turi pajamų pats.
Dėti pastangas pritraukti investicijų turi visi, ne tik premjeras ir Ūkio ministerijos valdoma VšĮ „Investuok Lietuvoje“ (kurios rezultatai pastaruosius keletą metų tikrai tapo pastebimi), bet ir visos kitos institucijos, pavyzdžiui, Užsienio reikalų ministerija – ir tiesiogiai, ir per ambasadas, taip pat ir Seimas, sudarydamas verslui palankias sąlygas. Šią kadenciją buvo iš tikrųjų daug nesusikalbėjimo tarp Vyriausybės ir Seimo. Daug įstatymų, kurie buvo patvirtinti Vyriausybės ir pateikti Seimui, turėję padėti palengvinti verslo aplinką, darbo santykius, po svarstymų komitetuose įgaudavo visai kitokią spalvą ir prarasdavo esmę.
Tai galima pasakyti ir apie smulkiojo bei vidutinio verslo skatinimą: Ūkio ministerija pateikė iš tiesų daug gerų siūlymų, tačiau ne visi sulaukė palaikymo Seime.
VEIDAS: Kokios priemonės, jūsų vertinimu, galėtų sumažinti nedarbo lygį dabartinėmis ekonomikos sąlygomis?
A.F.: Gamtoje niekas iš niekur neatsiranda ir nedingsta. Pasaulinės ekonominės tendencijos nepakeis situacijos Lietuvoje per naktį. Versle turi būti užtikrintumas ateitimi ir sąlygos kurti naujas darbo vietas. Lietuvos eksportas šiemet, palyginti su pernai, vėl didėjo maždaug 6 proc. Mūsų eksportuotojų palaikymas, paslaugų sektoriaus plėtra ir paslaugų sektoriaus eksporto skatinimas būtų tie veiksniai, kurie padėtų mažinti nedarbo lygį.
Labai svarbu mažinti jaunimo nedarbą, kuris pastaraisiais metais stipriai išaugo. Padėtį galėtų taisyti mokesčių naikinimas jauniems darbuotojams, taip pat teisinės bazės pakeitimai, sudarant galimybę priimti studentus atlikti praktikos ne tik tada, kai praktika vyksta (t.y. būtent tą semestrą ir tik tais mėnesiais), tačiau bet kuriuo metu, kad ir vasarą. Taip jauni žmonės galėtų įgyti darbo patirties.
VEIDAS: Ar siūlytumėte didinti minimalią algą?
A.F.: Klausimas nėra paprastas. Tie verslai, kurie tikrai sėkmingai veikia, ir šiandien moka didesnius atlyginimus, nei dabar yra minimalus. Vienas variantas galėtų būti didinti minimalią algą daugiausia iki 1000 Lt (gali būti ir mažesnė suma, padarius rimtus skaičiavimus ir išdiskutavus su verslu), sykiu didinant ir neapmokestinamąjį minimumą, nes tik taip mažiausiai uždirbantieji pajustų realią didinimo naudą. Kita kryptis būtų svarstyti galimybę diversifikuoti minimalią algą pagal miestus, rajonus, sudarant sąlygas mažesnei minimaliai algai mažesniuose miesteliuose, ir kartu prisidėti prie verslo sąlygų gerinimo, kad būtų iš ko tą didesnę algą mokėti.