Dėl silpstančio verslo regionuose, ypač orientuoto į vidaus rinką, Lietuvoje ėmė daugėti bankrotų. Dar labiau ši situacija paaštrės netrukus padidinus minimalų darbo užmokestį.

Užpalių miestelio seniūnas Eugenijus Keraminas jau keletą metų stebi, kaip traukiasi miestelio aptarnavimo sfera: užsidarė knygynas, mezgykla, kirpykla, maisto parduotuvėlės aplinkiniuose kaimuose, o pernai – jau ir vaistinė. Tad prireikus apsipirkti, nusifotografuoti ar pasitaisyti televizorių užpališkiams tenka 22 kilometrus važiuoti iki Utenos. „Nebėra tokios paklausos, kuri padėtų išsilaikyti vietos verslams. Užpaliuose gyveno daugiau nei 4 tūkst. gyventojų, o dabar nebėra ir dviejų tūkstančių“, – neišvengiamybę, kad vietinių žmonių gyvenimo kokybė prastės, suvokia E.Keraminas.
Maisto parduotuvėlės, knygynai, vaistinės, prekybos ir paslaugų įmonėlės tarsi dūmas nyksta ir kituose rajonuose. Kuo toliau, tuo labiau ryškėja tendencija, kad provincijoje lieka tik pačios pagrindinės paslaugos. Pavyzdžiui, įmonių riziką vertinančios bendrovės „Creditreform Lietuva“ atliktas tyrimas atskleidė, kad penkiuose šalies didmiesčiuose registruota 74 proc. visų Lietuvos drabužių ir avalynės prekybos įmonių, 65 proc. specializuotos maisto prekybos, 62 proc. laisvalaikio prekių parduotuvių, daugiau nei pusė statybos ir buities bei laisvalaikio prekių parduotuvių.
O į kai kuriuos miestelius užklydęs prašalaitis šiandien jau sunkiai ras ir kur pavalgyti. Štai Linkuvos gyventojas Virgilijus Tamulionis apgailestauja, kad neseniai miestelyje įsikūrusi kavinukė nesulaukdavo tiek klientų, jog galėtų veikti kiekvieną dieną.
Prastėjančią verslo padėtį regionuose aiškiai rodo skaičiai: Registrų centro duomenimis, šiemet Lietuvoje per 11 mėnesių padaugėjo bankrotų – nuo 1200 pernai iki 1244 šiemet.  Tačiau „Creditreform Lietuva“ atliktas tyrimas atskleidė, kad šį padidėjimą labiausiai lėmė išaugęs bankrotų skaičius regionuose. Penkiuose didmiesčiuose šiemet per 11 mėn. užfiksuota 824 bankrotai – 33 proc. mažiau nei pernai, o regionuose – 420 bankrotų, arba 22 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Lapkritį pastebimai pagausėjo bankrotų į vidaus rinką orientuotose statybos ir prekybos (ypač statybinių medžiagų mažmeninės ir didmeninės prekybos) šakose.
Dėl masinės emigracijos iš provincijos, taip pat dėl gyventojų senėjimo, didelio nedarbo lygio bei didėjančios minimalios darbo algos ši tendencija tik ryškės, o smulkiajam verslui, ypač orientuotam į vidaus vartojimą, regionuose išgyventi bus vis sudėtingiau. Nepadės nei dalijami ES pinigai verslo pradžiai provincijoje, nei regionuose kuriamos laisvosios ekonominės zonos, nei į atokias gyvenvietes vedami kanalizacijos ir vandentiekio vamzdžiai. Juk už ES pinigus kuriama infrastruktūra, kurią kažkokiu būdu vėliau reikės išlaikyti patiems, nepanaikins fakto, kad potencialių klientų kasmet mažės.
Dėl šios priežasties naujų verslų judėjimas regione labai menkas. “Swedbank” ekspertai suskaičiavo, kad per pastaruosius dvejus metus pusė Lietuvoje įkurto verslo buvo įregistruota Vilniuje, 16,5 proc. – Kaune, 10 proc. – Klaipėdoje. Vadinasi, daugiau nei 70 proc. naujų verslininkų susitelkia trijuose pagrindiniuose šalies miestuose, o ateityje šis procentas bus dar didesnis.
„Tai tiesioginės regioninės politikos nebuvimo, rinkos koncentracijos, taip pat gyventojų senėjimo ir emigracijos padarinys. Vietiniams gyventojams besitraukianti infrastruktūra reiškia ne tik darbo praradimą, bet ir blogėjančią gyvenimo kokybę“, – komentuoja „Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa.
„Skurdžiausi rajonai patiria dvejopą žmonių migraciją – kai šie išvyksta į užsienį arba kai išvyksta į miestus ar gyvybingesnius rajonus, todėl natūralu, kad aptarnavimo sfera provincijoje traukiasi. Ji regionuose tampa nepakankamai reikalinga, kad išsilaikytų“, – priduria Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos pirmininkas Arturas Mackevičius.