Lietuvos kaimo gyventojai atranda naują verslo nišą ir kuria teminius kaimus, pavyzdžiui, Paukščių, Lieptų, Pelėdų, Prieskonių, Muilo, kuriuose siūlomos edukacinės programos, ragaujama vietos valgių, supažindinama su krašto tradicijomis ar amatais.

Kėdainių rajone įsikūręs Pelėdnagių miestelis Pelėdų teminiu kaimu tapo vos prieš mėnesį, tačiau norinčiųjų papramogauti ūkaujant pelėdoms netrūksta kone kiekvieną savaitgalį. Svečiams čia atskleidžiamos įdomybės apie pelėdų gyvenimą, mokoma susirišti apyrankę ar pelėdą naudojant daugiau kaip dviejų tūkstančių metų senumo siūlų rišimo techniką. Taip pat gaminami paveikslai iš pelėdų plunksnų, vyksta šaudymo iš lanko varžybos. Paskui galima paragauti lauže arba židinyje kepto „Pelėdos kiaušinio“ – lašinukais įdarytos bulvės, morkų pyrago ar gilių kavos, apžiūrėti pelėdų muziejų, o vasarą bus organizuojami dar ir naktiniai žygiai bei stebimos pelėdos.
Vasaros pabaigoje į pirmąsias ekskursijas pakvietė ir kitas teminis kaimas – Lieptų. Apie dešimt Antalieptės (Zarasų r.) kaimo žmonių organizuoja žygius Gražutės regioniniame parke įrengtu Šavašos pažintiniu taku. Teatralizuotoje edukacinėje programoje žaidžiant žaidimus ir atliekant įvairias užduotis supažindinama su senuoju lietuvių tikėjimu, dievais, deivėmis ir mitologinėmis būtybėmis. Perėjus užrištomis akimis miestelio viduryje kabančiu lieptu virš Šventosios upės patenkama į XIII amžių, kuriame pasitinka įvairiomis mitologinėmis būtybėmis (medžioriumi, krūminiu, vėlinu, mildauninke ir kitais) persirengę personažai. Svečiai ne tik klausosi įdomių pasakojimų, bet ir turi gelbėti mitologines būtybes, patys susirasti tunelį, kad galėtų tęsti kelionę, pamato, kaip buvo garbinami senovės lietuvių dievai.
Šiais metais Zarasų rajone pradėjo veikti dar du teminiai kaimai – Paukščių ir Senolių. O kituose kaimuose į bendrą veiklą po dešimt ar daugiau žmonių yra įsitraukę ne vienus metus. Štai Nociūnuose (Kėdainių r.) penkiolika moterų gamina muilą, kurio daugiau kaip dešimt kilogramų jau užsisakė vienas viešbučių tinklas. Juodkaimių kaimo (Kėdainių r.) moterys pusę hektaro yra užsodinusios įvairiais prieskoniniais augalais, kuriuos sudžiovinusios ir susmulkinusios pardavinėja mugėse.
Dargužiuose (Varėnos r.) veikiantiems „Sūrininkų namams“ iš avių ir karvių pieno sūrius taip pat gamina nemažai kaimo moterų. O Šlyninkos vandens malūne, kuriame supažindinama su grūdų malimo procesu, kepama duona, pasakojamos istorijos apie malūną, dirba didžioji dalis kaimo bendruomenės.

Hobitų, Gandrų, Aguonų kaimai

Buvęs Varėnos turizmo ir informacijos centro direktorius Algirdas Juškevičius, aplankęs ne vieną Lenkijos teminį kaimą, taip pat išstudijavęs kitų šalių patirtį, neabejoja, kad teminių kaimų idėją mūsų šalyje galima sėkmingai plėtoti ir pasiekti efektyvių rezultatų. Mat į teminį kaimą atvykstantys turistai atgaivina vietovę, kaimo gyventojai gali save realizuoti ir užsidirbti.
Tai patvirtina ne vieno Lenkijos ar Australijos ūkininko pavyzdys. A.Juškevičiaus žodžiais, Lenkijoje įsikūrusių Gluosnių labirinto kaimo šeimininkai, siūlydami turistams įvairių pramogų, gauna kelis kartus daugiau pajamų, nei augindami galvijus. „Jie senų gamyklų patalpose iš vytelių ir gluosnių yra nupynę labirintus, kuriuose reikia, pavyzdžiui, surinkti raides, o paskui sudėti žodį. Užduotys būna susietos su pasakomis, filmais. Čia vyksta festivaliai, menininkų plenerai“, – pasakoja A.Juškevičius.
Kitame, populiariausiame Lenkijoje, Hobitų teminiame kaime turistai žaidžia J.R.R.Tolkieno sukurtus personažus. Juos užpuola troliai, elfai, kalvėje reikia nusikaldinti žiedelį ir pan. Įdomu tai, kad kaimo pardavėjas vaidina Golumą, mokyklos ūkvedys – trolį, o viena ūkininkė – elfų princesę. Taip kaime buvo sukurta daugiau kaip dvidešimt naujų darbo vietų.
Kitas unikalus Lenkijos kaimas – Gandrų, kuriame yra apie šešiasdešimt gandralizdžių. Kaime apsigyvenę turistai pro žiūronus stebi, kaip gandrai krauna lizdus, moko skraidyti savo jauniklius.
Išskirtinis ir Austrijoje įkurtas Aguonų kaimas. Čia turistai virš raudonuojančių laukų skraidinami sraigtasparniais, iš aguonų galvučių kuriami floristikos darbai ir net gaminama kosmetika. Svečiai ragauja penkiolikos rūšių patiekalų, pagamintų iš aguonų, gali apsistoti viešbutyje, kurio interjere taip pat vyrauja aguonos.
Žemės ūkio rūmų vicepirmininko Broniaus Markausko žiniomis, Ispanijoje yra kaimų, kuriuose didesnė dalis bendruomenės kartu augina gėles, rengia parodas, festivalius. O viename Airijos miestelyje net pastatytas hipodromas, kuriame rengiamos žirgų lenktynės, ir daugelis vietos gyventojų teikia įvairias su žirgais susijusias paslaugas bei pramogas.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-51-2012m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.