“Veido” interviu su Dariumi Mockumi

VEIDAS: “Veido” atliktoje apklausoje užėmėte antrą vietą tarp įtakingiausių Lietuvos verslininkų. Kaip tai vertinate ir kodėl, jūsų nuomone, esate laikomas tokiu įtakingu?
D.M.: Nieko aš apie negalvoju. Ką gali galvoti – čia viskas svertų klausimas: jei gauni postą, tada tai įtaka, kurią gali realizuoti. O čia verslininkas, darantis privatų verslą, – tas jo įtakingumas neturi jokių formų, mano vertinimu. Aš neturiu jokių postų, išskyrus verslą, už kurį esu atsakingas. Kiek esu atsakingas partneriams, bankui, tiek mano tiesioginės įtakos sferos ir yra.
VEIDAS: Po pirmojo Seimo rinkimų turo daugelis jus pastebėjo keliant taurę su juodosios buhalterijos byloje teisiamu Darbo partijos pirmininku Viktoru Uspaskichu. Kokie ryšiai jus sieja? Ar palaikote, o jei taip – kodėl palaikote šią sukčiavimu įtariamą partiją?
D.M.: Mes turime tokią gražią tradiciją, kurią vadiname politikų olimpinėmis žaidynėmis, nes rinkimai vyksta kas ketveri metai, kaip ir olimpinės žaidynės. Kas ketveri metai mes apvažiuojame pagrindinių partijų būstines, šiais metais taip pat apvažiavome penkias būstines. Mus tiesiog užfiksavo toje būstinėje, kuriai buvo didysis dėmesys, nes ji laimėjo tą rinkimų etapą. Bet lygiai taip pat mes buvome ir kitose būstinėse.
Jūs juk žinote – pagal Rinkimų įstatymą negalima remti, tai koks čia rėmimas. Mes tiesiog apvažiuojame ir pasižiūrime, kaip dirba partijų štabai, kas valdys Lietuvą artimiausiais metais. Mes susidarome savo vaizdą. O jei kalbėsime apie tai, kad žmogus yra teisiamas ar partija yra teisiama, tada logika būtų tokia: jeigu ji negali dalyvauti rinkimuose, jos reikia neleisti į rinkimus, o jeigu leidi jai dalyvauti, tai tada neaišku, kuo kaltinti, – kad ji laimi tuos rinkimus? Sakyčiau, čia alogizmas: jei ta partija yra už įstatymo ribų, jos reikia neprileisti prie rinkimų, o jeigu jinai yra rinkimuose ir dar laimi tuos rinkimus, tai tada jos ignoruoti negalima.
VEIDAS: Tai gal galite tiesiai ir atsakyti – koks jūsų požiūris į tą partiją ir ar jūs ją palaikote?
D.M.: Mes nepalaikome jokios partijos. Mes rinkėjai, mes balsuojame, o po to būnant versle mums tenka dirbti su išrinktais valdžios žmonėmis. Šiuo atveju jūs puikiai žinote, kad yra keturių partijų sudaryta koalicija ir terminas “patinka – nepatinka” čia netinka. Mes žinome, kad keičiasi valdžia, mes norime prognozuoti, kaip ta valdžia elgsis, kokia bus ekonominė politika, dėl to juos stebime, žiūrime, kaip keisis klimatas mūsų valstybėje. Mums ne tas pats.
VEIDAS: Yra verslų, kurie nutolę nuo politikos, bet jūsų atžvilgiu gana dažnai iškyla įvairių sąsajų su politikais: dar neseniai buvote įvardijamas kaip konservatorių rėmėjas, viešojoje erdvėje skelbiama, kad apmokėjote koncertus Garliavos miniai.
D.M.: Su Garliavos minia jokių sąsajų neturiu. Niekada gyvenime neapmokėjau nei koncertų, nei Garliavos minios. Su konservatoriais lygiai taip pat – aš neturiu ko komentuoti, nes nėra nei paties rėmimo, nei atramos, juolab kad jei pažiūrėtume į konservatorių ekonominę politiką ir santykį su verslu, tai jis yra joks. Nebeprasminga apie tai kalbėti, nes neturėjome nė vieno kito premjero, kuris neturėtų apskritai jokio santykio su verslu. Pati ekonominė politika buvo tokia, kad valdžia sau – verslas sau.
VEIDAS: Apklausos dalyvių nuomone, jūsų įtaka didelė ir dėl valdomos žiniasklaidos priemonių. Ar siekdamas didinti įtaką pasukote į žiniasklaidos verslą?
D.M.: Įžengėme į šią sritį, nes žiniasklaida yra verslas. Šiandien „MG Baltic Media“ grupė yra stambiausia žiniasklaidos grupė, ir mes į tai žiūrime kaip į verslą. Tai reklamos rinkos dalis – su papildomais prieskoniais, papildomomis atsakomybėmis, lūkesčiais iš vartotojų pusės. Žiniasklaidos paskirtis – atspindėti realybę, todėl visada kyla didelė diskusija, koks tas atspindys teisingas. Mes turime amžiną diskusiją, kas kaltas – veidas ar veidrodis. Didžiai filosofinis klausimas, bet jautrumas yra padidėjęs, nes žiniasklaidos paskirtis – informuoti visuomenę, ir šalia pateikiamų faktų galima įžvelgti tam tikrų simpatijų, antipatijų ir t.t. Mano požiūriu, tai yra verslas su tam tikra papildoma atsakomybe.
VEIDAS: Ar esate naudojęsis žiniasklaida savo interesams?
D.M.: Jūs turėtumėte žiūrėti, nes irgi esate žiniasklaida, ir komentuoti. Aš manau, kad mes nesinaudojame, o jūsų, tokios pat žiniasklaidos priemonės, pareiga sekti, pastebėti, viešinti tam tikrus faktus, jei tai yra daroma.
VEIDAS: Žiniasklaida pastebėjo tam tikrų atvejų, pavyzdžiui, kad per jūsų ir pono Vladimiro Romanovo konfliktą abi pusės pasinaudojo joms priklausančiomis žiniasklaidos priemonėmis: portalu “Alfa” ir dienraščiu “Vilniaus diena”. Taigi žurnalistai įžvelgia, kad naudojatės žiniasklaida.
D.M.: Nežinau, aš asmeniškai nei lankausi mūsų žiniasklaidos priemonėse, nei dalyvauju, nei rašau laiškus, nei per jas pasisakau ar reiškiu nuomonę. Tai, manau, yra vienas didelis skirtumas, palyginti su V.Romanovu. Aš nei uždraudžiu, nei liepiu to daryti. Nei aš esu redkolegijų narys, nei atsakingas už turinio formavimą. Žiniasklaidos priemonės dirba savo darbą ir aš visiškai ten nesikišu.
VEIDAS: Kaip pakomentuotumėte, kad nepaisant to, jog sukūrėte didelį koncerną, tapote reikšmingu darbdaviu, jūsų verslo kelią lydėjo įvairios nemalonios istorijos – skandalingos skyrybos su partneriu Tadu Karosu, “Mitnijos” vadovo Antano Gureckio savižudybė?
D.M.: Nieko nedarydamas, nieko ir nepadarysi – nei gero, nei blogo. Partnerystė – labai sudėtingas dalykas, reikia kada nors būti partnerystėje, kad tą žinotum. Tai lemia natūralus žmonių, kompanijų augimas, interesų išsiskyrimas. Versle partnerystė – dar sudėtingesnis dalykas nei šeimoje, kurią vienija vaikai, pasiskirstymas pareigomis. Nieko išskirtinio mūsų istorijoje nematyčiau, nes nelabai daug žinau verslų, kuriuose partnerystė per 20 metų išsilaikė, juo labiau perėjus tokį audringą vystymosi laikotarpį. O tai, kas nutiko su “Mitnija”, visai kita patirtis – tikėjimo, pasitikėjimo tarp akcininkų ir vadovų. Su tokia tragiška ir liūdna baigtimi – gavome labai rimtą pamoką. Tai labai graudi patirtis.
VEIDAS: Užsitarnavote, nors labai veržlaus ir iniciatyvaus, bet taip pat agresyvaus ir net šiek tiek pavojingo verslininko vardą. Kaip į tai žiūrite?
D.M.: Kokį užsitarnavau, tokį turiu. Rinka nėra vien tik labai gerų ir malonių žmonių susitikimas. Rinkoje tu konkuruoji – laikaisi priimtų taisyklių, bet turi būti reiklus sau, organizacijai ir žmonėms, su kuriais dirbi. Yra taip, kaip yra.