Po dvejų metų planuotos pradėti statyti Visagino atominės elektrinės projektui valdančioji Seimo dauguma kategoriškai nepritaria ir iš naujo vertina, ar naujoji branduolinė jėgainė būtų labiau naudinga, ar žalinga.

Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė Visagino atominę elektrinę (VAE) planavo pastatyti iki 2020 m., tačiau naujosios valdančiosios koalicijos partneriai pabrėžia, kad būtina atsižvelgti į Lietuvos piliečių patariamajame referendume išreikštą nuomonę, jog branduolinės jėgainės mūsų šalyje neturėtų būti. Be to, laukia ekspertų komisijos išvadų ir tik tada nuspręs, kokią politiką vykdys energetikos srityje: keis VAE projektą ar paaiškėjus, kad tai ne pati reikalingiausia ir efektyviausia valstybės energetinė investicija, imsis naujų projektų.
Atrodo, kad valdančiųjų pozicija nepaaiškės dar gerą pusmetį, nes bus vėl ne tik skaičiuojama, kiek šis projektas ekonomiškai racionalus, bet ir analizuojami visi dokumentai, jų priedai, vertinamos technologinės jėgainės galimybės, peržiūrimos sutartys ir pan. Taigi VAE projektas ir toliau bus vilkinamas, nors nauja atominė elektrinė buvo įrašyta dar į pirmosios Vyriausybės programą 1990 m., o Seimui priėmus Atominės elektrinės įstatymą 2007 m. buvo uždegta žalia šviesa projektui įgyvendinti.
Nuspręsta, kad uždarius Ignalinos atominę elektrinę, Lietuvai gaminusią pigią elektros energiją, geriausia išeitis – pastatyti kitą panašaus dydžio branduolinę jėgainę Visagine. Šio projekto ėmėsi tuometė socialdemokratų Vyriausybė, privačius investuotojus pasirinkusi be konkurso ir įsteigusi nacionalinę energetikos bendrovę „Leo LT“. Bet rinkimus laimėję konservatoriai ir liberalai šią bendrovę likvidavo.
Dabar į valdžią grįžę socialdemokratai kartu su koalicijos partneriais ieškos buvusios Vyriausybės klaidų, nes neslepia, kad ja nepasitiki ir neabejoja, jog rengiant projektą buvo švaistomos lėšos.

Valdantieji, pataikaudami žmonių nuomonei, užsiima populizmu

Energetikos konsultantų asociacijos prezidentas dr. Valdas Lukoševičius pabrėžia, kad įgyvendinant VAE projektą, į kurį Lietuva pasiryžusi investuoti 7 mlrd. Lt, negalima skubėti. Tad ši pauzė – puiki galimybė permąstyti prioritetus ir susidėlioti energetikos projektų seką.
„Svarbu, kad, jeigu reikės, bus galima šalinti VAE projekto trūkumus, jį koreguoti. Tai didelis ir labai daug valstybei kainuosiantis projektas, todėl net maža klaida vėliau gali brangiai atsieiti. Be to, neskubėti reikėtų ir dėl kol kas neaiškios ES pozicijos branduolinės energetikos klausimu. Ji turėtų paaiškėti ateinančiais metais. Taip pat būtina susitarti su kaimynais dėl elektros sistemos harmonizavimo. Kaip tik dabar ir galima iki galo išsiaiškinti šiuos aspektus, o tada priimti galutinį sprendimą“, – tikina V.Lukoševičius.
Konservatorius Kęstutis Masiulis taip pat pritaria, kad kilus pagrįstų abejonių dėl VAE efektyvumo bei atsipirkimo galimybių projektą reikėtų peržiūrėti, ir geriau dabar prarasti jau investuotus 60 mln. Lt, nei vėliau netekti keliolika kartų didesnių sumų. Vis dėlto politikas teigia, kad dabartinė Seimo valdančioji dauguma tiesiog pataikauja žmonių nuomonei ir užsiima populizmu. Mat, jo žodžiais, visi objektyvūs skaičiai bei faktai rodo, kad šis projektas Lietuvai labai reikalingas ir bus sėkmingas.
„Tiek užsienio, tiek mūsų ekspertų įvairios analizės patvirtina, kad Lietuva neturi kitų būdų pasigaminti pigios elektros. Kogeneracinėse elektrinėse gaunama elektra mums pabrangtų dvigubai nei dabar, o už atominės gaminamą būtų trečdaliu brangesnė. Be to, degindami medžių skiedras, iš kurių gaminamos baldų plokštės, supleškintume Lietuvoje gerai išplėtotą baldų pramonę“, – mano vienas iš Seimo Energetikos komisijos narių.