Šią savaitę įvyksiantis naujojo Vyriausybės vadovo Algirdo Butkevičiaus vizitas į Latviją gali turėti lemiamos įtakos Lietuvos energetikos ateičiai.

Bandau įsivaizduoti, kokios mintys sukasi Latvijos Vyriausybės vadovo Valdžio Dombrovskio galvoje, belaukiant šią savaitę su vizitu atvykstančio naujojo Lietuvos premjero A.Butkevičiaus ir skaitant pranešimus iš Vilniaus. Pirmiausia jį pasiekia žinia, jog naujasis kolega važiuoja į Rygą tam, kad pasiklaustų: „Ar buvo kažkoks pasirašytas memorandumas ar kažkoks kitoks susitarimas dėl atominės elektrinės statybos“, nes, pasak A.Butkevičiaus, „kol kas man Vyriausybės darbuotojai dar nėra pateikę tų dokumentų, kurie tiesiog būtų nubrėžę tam tikras kryptis ir įsipareigojimus – tiek finansinius, tiek teisinius, tiek technologinėje srityje – tarp trijų Baltijos šalių”.
Šių dokumentų, kaip praėjusį ketvirtadienį aiškino premjeras, neranda nei Vyriausybė, nei energetikos ministras.
Įsivaizduoju, kaip, skaitant šį pranešimą, kilo aukštyn V.Dombrovskio antakiai – Lietuvos premjeras važiuoja pas jį pasiaiškinti, kokių dokumentų jis turėtų ieškoti pas save, Vyriausybės kanceliarijoje! Na, valstybių gyvenime visko pasitaiko, būna, kad svarbūs dokumentai tikrai dingsta. Tačiau garsiai paskelbti apie dingimą visam pasauliui? Juk tai, iš esmės, viešas kaltinimas pirmtakui, kad šis sunaikinęs valstybinės svarbos (nes liečiančius tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir šalies energetinį saugumą) dokumentus!
Sekantys du pranešimai turėjo visiškai priblokšti V.Dombrovskį – pirmiausia jis sužino, kad A.Butkevičiaus pirmtakas, jam gerai pažįstamas Andrius Kubilius, pasiūlė naujajam premjerui nerandamų dokumentų paieškoti Vyriausybės interneto svetainėje, o kitą dieną, penktadienį popiet, skaito, jog vizitui į Rygą skirtoje spaudos konferencijoje A.Butkevičius pranešęs džiugią žinią – trijų Baltijos šalių premjerų memorandumai dėl Visagino atominės elektrinės statybos atsirado! Tai, žinoma, gera žinia V. Dombrovskiui – jam nebereikės pačiam ieškoti kolegos nerandamų popierių.
Bet skaitant toliau, V.Dombrovskio nuotaika vėl turėjo sugesti – jis sužinojo, jog A.Butkevičiaus vizito metu nieko nesužinos, ar naujoji Lietuvos Vyriausybė ketina tęsti Visagino atominės elektrinės projektą: Lietuvos premjeras atvažiuoja tik pranešti, kad Vilniaus atsakymą Ryga sužinos po dviejų mėnesių, kovą. Tai yra, praneš tai, ką latviai jau žino po naujojo Seimo pirmininko Vydo Gedvilo susitikimo su Latvijos prezidentu Andriu Bėrziniu, vykusiu dar gruodžio pirmoje pusėje. Situacija, latvių akimis žiūrint, tokia – praėjo mėnuo, lietuviai baigė formuoti Vyriausybę, pasitvirtino Seime jos programą, biudžetą, bet dėl elektrinės statybų vis dar nieko nenusprendė, kalba kažką apie „ekspertų vertinimus“, apie „naujas energetines strategijas“, po kurių ir bus atsakyta, nors visi žino, jog rimtos strategijos ir rimti ekspertų tyrimai per pora mėnesių nedaromi.
Kokias išvadas, A.Butkevičiaus belaukdami, galėjo pasidaryti latviai? Pirmiausia – Lietuvoje nėra strateginių projektų tęstinumo. Kiek Vyriausybių, tiek požiūrių, nors visi žino, jog energetiniai projektai trunka dešimtmečius, juos pradeda vienos Vyriausybės, tęsia antros, baigia trečios, kartais netgi ketvirtos. Svarbiausia, niekas neperžiūri kartą jau priimtų politinių sprendimų, o daro, kaip suomiai – prastūmė kadaise kelių balsų persvara savo parlamente sprendimą statyti Olkiluoto atominę ir stato, nors jau visus terminus ir sąmatas viršijo. Nes žino – jeigu taip nedarysi, iš viso nieko niekada nepadarysi.
Antroji išvada – Lietuvoje nėra Vyriausybių darbo tęstinumo, nes negali būti taip, kad kadenciją baigiantis premjeras neperduotų įpėdiniui visų svarbiausių darbų ir dokumentų, kurių naujasis Ministrų kabineto vadovas turėtų ieškoti per radiją ar kaimyninės šalies sostinėje.
Dar labiau V.Dombrovskis nustebs sužinojęs, jog A.Butkevičius iš tiesų neperėmė kabineto iš A.Kubiliaus. Kas nežino, tai pagal nerašytą, bet geležinę, tradiciją premjerai perdavinėja kabinetą “iš rankų į rankas”, kad Vyriausybė ne tik juridiškai, bet ir fiziškai neliktų be vadovo. Susėda, išgeria kavos, akis į akį aptaria svarbiausius reikalus, paskui naujajam vadovui pristatomi “pereinamieji” Vyriausybės aparato darbuotojai. Nežiūrint to, kokie prasti būtų jų, kaip politikų, tarpusavio santykiai. Kuomet 2000-ųjų gruodį A.Kubilius perdavinėjo kabinetą Rolandui Paksui, tai laukė jo iki vėlaus vakaro, kol baigsis Seime balsavimas ir priesaika, paskui apie valandą kalbėjosi. Gediminas Kirkilas irgi – atlėkė po A.Kubiliaus priesaikos iš Seimo ir laukė kabinete, o šis važiavo į Vyriausybę jau išnaktose, nes tokia tvarka, tradicija ir Vyriausybės darbo politinė kultūra. Atitinkamai, kai tik prisiekė A.Butkevičius Seime, jau A.Kubilius važiavo į Vyriausybę jo laukti. Bet tas užsuko į vieną, kitą ministeriją, pristatė ten ministrus, o paskui paskambino ir pasakė, kad į Vyriausybę atvažiuos tik kitą dieną, 8 val. ryte. A.Kubilui teliko važiuoti namo neperdavus kabineto, nes kitą dieną jis jau niekas, kurio be leidimo apsauga net į Vyriausybės pastatą neįleis.
Žinoma, tokia premjero A. Butkevčiaus valia ir jis gali keisti tradicijas. Tačiau to kaina – sugluminti Lietuvos kaimynai, juoba, dabar vis viena teks aptarti su A.Kubiliumi atominės elektrinės statybos ir derybų su regioniniais partneriais reikalus.
Yra labai negerai, kad toks svarbus Lietuvos energetikos ateičiai A. Butkevičiaus vizitas į Rygą prasidėjo taip nevykusiai. Mat Lietuva dabar gan netikėtai atsidūrė gerose derybinėse pozicijose. Jeigu lig šiol Vilnius įkalbinėdavo partnerius dėtis į Visagino AE statybos konsorciumą, tai dabar, kilus pavojui, jog naujoji Lietuvos Vyriausybė gali nutraukti projektą, jau partneriai įkalbinėja Vilnių grįžti prie derybų stalo.
Pirmiausia lapkričio pabaigoje Estijos prezidentas Toomas Henrikas Ilvesas pasakė: „Egzistuoja šioks toks nerimas dėl Visagino elektrinės. Dabar mes nežinom, kaip viskas pakryps dėl naujosios Lietuvos valdžios pozicijos, atsižvelgiant į referendumo rezultatus. Tuos šešerius metus, kai buvo ruošiamasi šiam energetikos projektui, mes nekūrėme kitų projektų, todėl dabar yra tam tikra nežinia, kas bus“. Įkandin jo gruodžio viduryje prabilo ir Latvijos prezidentas A.Bėrzinis: „Lietuvai Visagino AE projektas yra naudingas ir reikalingas. Jūs turite viską: patirtį, reikalingus specialistus, pagaliau įdirbį, palankią geografinę padėtį ir teisinę bazę. Latvija teturi vienintelį pasirinkimą – prisidėti, jei sąlygos bus priimtinos. Viskas tebėra jūsų rankose. Mes vis dar laukiame“.
Galiausiai, per Kalėdas, prabilo svarbiausio Visagino AE projekto dalyvio – Japonijos koncerno Hitachi generalinis direktorius Hiroakis Nakanishis, pranešęs, jog „derybos nebuvo visiškai sustabdytos“, tad Hitachi tebesidera su Lietuva dėl planų statyti šalyje naują atominę elektrinę.

Premjerui A.Butkevičiui reikia suprasti, jog rinkimai baigėsi, atėjo laikas rimtai dirbti, atidėjus į šoną priešrinkiminės kovos retoriką.