Palyginti su kitais Lietuvos mokslininkais, chemikai ir biochemikai yra vieni aktyviausiai besispausdinančių tarptautiniuose leidiniuose ir cituojamų užsienio kolegų.

Biotechnologijos instituto direktorius prof. Kęstutis Sasnauskas mano, kad lietuvių chemikų ir biochemikų tarptautiškumas kasmet vis didėja – daugėja mokslininkų, kurie ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse užsitarnauja savo vardą. „Atskiri mokslininkai jau radę savo vietą pasaulyje, ir jų daugėja. Dabar, norint gauti finansavimą projektams, reikalingas tarptautiškumas, reikia parodyti, kad esi kažko vertas, kad gali kažką padaryti, ir tai labai gerai, nes tai stimuliuoja mokslininkus publikuoti savo darbus aukščiausio reitingo žurnaluose. Publikacijų žurnaluose, kurių niekas neskaito, atsisakome“, – vis didėjantį mokslininkų dėmesį tarptautinei veiklai pabrėžia K.Sasnauskas.
Tad antrą kartą surengtame projekte „Mini Nobelis“ daug dėmesio skyrėme ne tik publikacijų kiekiui ir jų citavimo skaičiui, bet ir mokslininko tyrimų bei veiklos tarptautiškumui – kiek jis dalyvauja tarptautiniuose projektuose ir organizacijose, skaito pranešimus užsienyje, dėsto kitų šalių universitetuose.
Šiemet neįtraukėme praėjusių metų nugalėtojų ir – dar viena naujovė – chemijos ir biochemijos mokslininkus vertinome kartu. Įdomu, kad pagal daugelį minėtų rodiklių biochemikai lenkia chemikus. Pavyzdžiui, nors pagal citavimo skaičių per 20 metų labiausiai išsiveržia praėjusių metų „Mini Nobelį“ iš chemijos srities pelnęs Albertas Malinauskas, tačiau pirmajame šešetuke atsiduria tik du chemikai. Mokslininkų tvirtinimu, taip yra dėl to, kad biochemijos mokslai visame pasaulyje dabar „ant bangos“.
„Paslaptis ta, kad biochemikai dirba biologijos srityje, o ten platesnė dirva – gyvybės mokslų tyrimai dabar išgyvena pakilimą visame pasaulyje, todėl šioje srityje dirbantys mokslininkai turi daugiau kur pasireikšti, yra labiau cituojami ir matomi. Antras dalykas, biochemija turi tiesioginį ryšį su medicina, o chemijos poreikis visuomenėje mažesnis“, – mano praėjusių metų „Mini Nobelį“ biologijos ir biochemijos srityje pelnęs Biotechnologijos instituto DNR modifikacijų tyrimų skyriaus vadovas, biochemikas prof. habil. dr. Saulius Klimašauskas.
Beje, palyginti su kitomis sritimis, Lietuvos chemikai ir fizikai bene labiausiai įžengę į tarptautinį mokslą – jų straipsnių citavimo skaičius ir h indeksai yra gerokai aukštesni negu daugelio kitų mokslo sričių atstovų.

Užsienio mokslo centruose įgyta patirtis praverčia

Įvertinę aptartus kriterijus šiemet „Mini Nobelį“ skyrėme biochemikui, Biotechnologijų instituto Baltymų ir nukleorūgščių sąveikos tyrimų laboratorijos vedėjui Virginijui Šikšniui, sugebančiam išspausdinti savo straipsnius prestižiniuose žurnaluose, bendradarbiaujančiam su užsienio mokslininkais ir net pakviestam padėti organizuoti tarptautinę mokslinę konferenciją JAV.
„V.Šikšys – jaunas, protingas mokslininkas, turintis gerą parengimą, dirbantis madingoje ir perspektyvioje biotechnologijų kryptyje, gerai pažįstantis pasaulio mokslą, nes yra stažavęs daugelyje užsienio mokslo centrų. Šiuo metu jis – ir vienas biochemijos mokslo tūzų Lietuvoje“, – šių metų „Mini Nobelio“ laureatą apibūdina Biochemijos instituto direktorius prof. habil. dr. Valdas Laurinavičius.
Tarp kitų šių metų kandidatų išsiskyrė ir Kauno technologijos universiteto Organinės technologijos katedros vedėjas prof. habil. dr. Juozas Vidas Gražulis, taip par Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Biochemijos laboratorijos vadovė prof. Vilmantė Borutaitė, aštuonerius metus dirbusi Kembridžo universitete, o prieš keletą metų sugrįžusi į Lietuvą.
Kiekvienoje ląstelėje esančias mitochondrijas tyrinėjanti mokslininkė Kembridžo universitete dirbo grupėje, kuriai vadovavo vienas šios srities autoritetų Guy Brownas. Šis mokslininkas yra vienas iš azoto monoksido, kaip mitochondrijas veikiančios signalinės molekulės (nes ši molekulė tiek ląstelės viduje, tiek tarp ląstelių perduoda signalus, kaip ląstelėms elgtis gyvybei svarbiose situacijose), atradėjų ir pasaulyje yra pelnęs didelį pripažinimą. V.Borutaitė su juo bendradarbiauja iki šiol, o jos straipsniai, rašyti su G.Brownu, yra vieni labiausiai cituojamų tarp visų Lietuvos chemijos ir biochemijos mokslininkų – jos h indeksas yra 24, o per 20 metų jos straipsniai pacituoti net 1881 kartą.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-3-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.