Gerai reformai reikia ne tik geros idėjos, bet ir gero jos įgyvendinimo.

Kad ir kaip vertinsi Vilniaus merą Artūrą Zuoką, niekas nenuneigs, kad jis modernus, ryžtingas politikas, jo galva visuomet pilna idėjų, jam rūpi miestas ir jo reikalai, jis visada įsiklauso į kitų nuomonę ir problemas stengiasi spręsti greitai. Tačiau dažnokai šie jo pranašumai virsta trūkumais. Ypač tai pasakytina apie didžiulį greitį vykdant reformas labai inertiškose srityse. Žinoma, galbūt pats A.Zuokas ir suspėja su savo mintimis bei idėjomis, bet jo komanda – akivaizdžiai ne. Taip yra ne kurioje nors vienoje srityje, o daugumoje.
Prisiminkime, kaip praėjusių metų vasarą buvo keičiama visuomeninio transporto bilietų sistema ir įvedinėjama vilniečio kortelė. Kokia pasipiktinimo banga kilo dėl šios naujovės, nors pati idėja buvo ir yra tikrai gera, o reforma reikalinga, nes daugumoje modernių miestų veikia modernios visuomeninio transporto bilietų sistemos. Esminė bėda ta, kad su vilniečio kortelėmis buvo paskubėta, jas žūtbūt užsibrėžta įdiegti per dvi savaites. Dabar, kai žiūri iš perspektyvos, nesupranti, kam reikėjo taip skubėti. Štai praėjo pusmetis, ta naujoji sistema kartu su senąja normaliai veikia ir dar maždaug po pusmečio senosios sistemos būtų galima atsisakyti. Ir visi, netgi konservatyviausi senjorai, bus pripratę prie naujos sistemos, ir niekam jokio streso nei pykčio nekils.
Panašios išvados peršasi nagrinėjant ir kitas sritis. Atrodo, kad labai stipriai buvo paskubėta ir su taksi, ir su maršrutinių mikroautobusų reforma. Senoji sistema mikliai išdraskyta, o naujoji vis neužkuriama arba veikia nesklandžiai. Arba dar vienas pavyzdys – vieno langelio principas. Šiaip jau tai iš tiesų puikus dalykas, bent jau kaip jis veikia Skandinavijos šalyse. Ateini su savo problema, dokumentais, viską įteiki vienam tarnautojui, o po mėnesio tavo problema būna išspręsta. Vilniaus savivaldybėje irgi veikia vieno langelio principas, taip pat ateini su savo problema, dokumentais, įteiki juos tarnautojai, ir tada išryškėja vienintelis “menkas” skirtumas: po mėnesio sužinai, kad tavo problema neišspręsta, ir gauni ilgą raštą su paaiškinimais, kodėl ji neišspręsta. Todėl tai panašu į puikaus vieno langelio principo sukompromitavimą. Taigi ir vėl idėja gera, bet jos įgyvendinimas prastas.
Lygiai tas pats pasakytina ir apie kitas vilniečius audrinančias problemas. Štai jau trys mėnesiai niekaip nenurimsta būsimų darželinukų tėvai, nes savivaldybė vietų darželiuose skirstymą nusprendė užsikrauti ant savo galvos – esą bus mažiau korupcijos. Tačiau čia ir vėl buvo paskubėta, nesuderinta sistema dabar stringa ir siutina tūkstančius žmonių. Reikia manyti, kad po metų ji veiks gerai, bet gal tuomet ją ir reikėjo planuoti paleisti, o ne būtinai nuo sausio pirmos dienos.
Kiek teko girdėti, sostinės savivaldybėje įvyko nemenka kadrų reforma, sumažėjo darbuotojų, likusiems padidėjo krūvis, tad dauguma tarnautojų nebepaveža jiems pavestų užduočių. Taip ir kyla daug nesusipratimų. Meras su komanda nusprendžia vykdyti reformą, turi gerą idėją, bet vykdytojai viską sugadina ar net sukompromituoja. Regis, panašiai atsitiks ir dar su viena reforma – dalies visuomeninio transporto maršrutų naikinimu, dėl kurio taip pat labai skubama ir ketinama baigti jau liepos mėnesį.
Rezultatai, regis, ir vėl bus nė kiek nedžiuginantys: vilniečių nepasitenkinimas ir mero populiarumo smukimas. O gal galima tiesiog neskubėti ir reformos imtis tik tada, kai jai visiškai pasirengta ir viskas veikia sklandžiai? Tada gyvenimo kokybė mieste iš tiesų keistųsi į gera.