Kaip romėnai sugebėjo sukurti tokią didelę ir modernią imperiją, suvienyti tokias įvairias tautas skirtingose vietovėse? Kaip veikė Romos imperija, kokie žmonės joje gyveno? Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus rasite naujoje knygoje “Romos imperija. Kelionė paskui monetą”. O mes siūlome ištrauką iš šio veikalo.

Pažiūrėkite į Romos imperijos žemėlapį jos didžiausios plėtros laikais. Labiausiai nustebina jos platybės. Ji driekiasi nuo Škotijos iki Kuveito, nuo Portugalijos iki Armėnijos…
Kaip joje gyventa? Kokių žmonių galėtume sutikti jos miestuose? Kaip sugebėjo romėnai sukurti tokią didžiulę imperiją, suvienyti tokias įvairias tautas tokiose skirtingose vietovėse? (…)
Įsivaizduokite, kad atsikeliate kitą rytą, trečiadienį, ir išsirengiate į kelionę per visą imperiją. Įkvėpti įvairių vietų atmosferos – pavyzdžiui, Egipto Aleksandrijos skersgatvių kvapų, Milane žingsniuojančių ponių kvepalų, išgirsti kaltelių kaukšėjimo Atėnų dirbtuvėse, stebėti Germanijoje žygiuojančių legionierių spalvotų skydų, piešinių ant barbarų kūnų prie šiaurinių Škotijos sienų…
Kaip būtų galima papasakoti apie tokią kelionę po Romos imperiją?
Pagalvojau apie monetą. Tiksliau, sestercijų. Sekant paskui keliaujančią monetą, nuolat pereinančią iš rankų į rankas, per keletą metų (pavyzdžiui, trejetą) tikrai teoriškai galima nukakti į bet kurią imperijos vietą. Ir – tai dar svarbiau – sekdami paskui monetą, galime parodyti jos besikeičiančių savininkus veidus, jų jausmus, jų pasaulį, jų namus, jų gyvenimo būdą, papročius ir elgesio taisykles. (…)

Kur viskas prasideda

Ji greitai žingsniuoja pro žmones suplūktos žemės skersgatviais. Veidą dengia šydu, kad jos nepažintų – tai elegantiška ir rafinuota, puikių manierų moteris. Jos pirštai ilgi ir grakštūs, nagai prižiūrėti. Niekada nedirbusios rankos… Ji visiškai ne vietoje čia, Suburoje, Romos skurdžių rajone, kur nėra nei šilkų, nei marmuro, tik badas ir vargas. (…)
Moteris giliai įkvepia ir įeina. Iš karto ją apsupa aštrus kažko verdamo ar deginamo kvapas, bet ji neįstengia suprasti, kas tai. Jaučiasi lyg pakliuvusi į pragarą ir tai jai patvirtina, kad atsidūrė būtent toje vietoje, kurios ieškojo. Jos širdis smarkiai daužosi, atrodo, gali ją girdėti tyloje ir prieblandoje. Žengia dar žingsnį… Staiga iš tamsos išnyra moters veidas. Priverčia krūptelėti iš baimės.
Tai burtininkė.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-4-2013 internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.