Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas skelbia, kad šalyje bus surengtas referendumas dėl narystės Europos Sąjungoje. Kas tai – mėginimas išsiderėti daugiau naudos iš Bendrijos, rinkimų kampanijos triukas ar rimtas iššūkis kitoms ES narėms?

Davidas Cameronas dėlioja paskutinius taškus ant “i” rengdamasis visų nekantriai laukiamam pasisakymui šį antradienį Nyderlanduose, Hagos mieste. Manoma, kad pradėdamas naują savo rinkimų kampaniją jis pažadės, jog būsimasis šalies parlamentas surengs referendumą dėl Didžiosios Britanijos narystės Europos Sąjungoje sąlygų.
Konservatoriai esą pirmiausia peržiūrės visas svarbiausias Jungtinės Karalystės sutartis su ES, pasiūlys Britanijai grąžinti daugelį iki narystės Bendrijoje turėtų galių, o tada visus šiuos siūlymus pateiks britų teismui.
Esą pagrindas keisti narystės sąlygas ir taip bus pakankamas, mat prasidėjus pertvarkai euro zonoje, šiaip ar taip, turės būti pakeistos narystės sutartys, ir Didžioji Britanija tuo turėtų pasinaudoti: jei ne visai pasitraukti iš Bendrijos, tai bent gerokai pasigerinti buvimo joje sąlygas.

Britų opozicija panikuoja

Tokios D.Camerono kalbos kelia paniką ne tik kitoms Didžiosios Britanijos partijoms, bet ir kai kuriems konservatoriams. Štai vienas Torių partijos veteranų, žinomas eurofilas Kenas Clarke’as D.Camerono kalbas apie naujas sutartis vadina neatsakingumu ir gąsdina, kad tokia arogantiška pozicija tik susilpnins Didžiosios Britanijos derybų pozicijas. Drauge su kitais partijos kolegomis jis net planuoja pradėti kampaniją už dabartines Didžiosios Britanijos narystės ES sąlygas, minėdamas ne vieną pavyzdį, kodėl būti ES dalimi ir nekelti naujų reikalavimų yra daugiau nei naudinga.
Priminsime, kad Jungtinė Karalystė ilgą laiką iš ES kasmet gauna po 2,7 mlrd. svarų sterlingų išmoką – dėl tokios sumos dar 1984 m. buvo suderėjusi premjerė Margaret Thatcher. Tuomet derybose ji aiškino, esą Didžioji Britanija gauna nepakankamas ES dotacijas žemės ūkiui, nors pati į bendrą katilą įneša labai daug pinigų. “Prancūzija, kuri 1960-aisiais vetavo Didžiosios Britanijos narystę, pati visuomet gauna daugiau, nei sumoka, – jai tenka 40 proc. viso ES biudžeto”, – tuomet aiškino M.Thatcher.
Tačiau “nuskriaustoji” Didžioji Britanija netruko tapti didžiausia išmokų gavėja. Kadangi sutartyje su ES buvo numatyta, kad prie jos išmokų prisidės visos naujos ES narės, 2004-aisiais, kai į ES įstojo tiek Lietuva, tiek būrys kitų naujokių, Didžiosios Britanijos išmokos turėjo pasiekti stulbinamą 7 mlrd. eurų ribą. Bent tiek gerai, kad tuometis premjeras Tony Blairas nedrįso laikytis įsikibęs šios sumos, tad buvo palikta iki tol galiojusi 2,7 mlrd. svarų suma.
Dabar D.Cameronas sieks apginti šią sumą nuo gresiančio apkarpymo, nors stiprių argumentų, kodėl Didžioji Britanija turėtų tiek ir toliau gauti, premjeras lyg ir neturi.
Žinoma, patiems britams svaiginantys D.Camerono pažadai išsunkti ES iki paskutinio siūlo gal ir atrodo patrauklūs, tad kodėl nepasinaudoti galimybe pasididinti savo reitingus prasidedant rinkimų kampanijai?
Patirtis rodo, kad visuomet, kai tik Didžiosios Britanijos lyderiai pasipriešina kokiems nors bendriems ES sprendimams, jų populiarumas gimtojoje šalyje išauga. Taip buvo, kai 2011 m. D.Cameronas pareiškė vetuosiąs naują ES sutartį: apklausos tuo metu rodė, kad 57 proc. gyventojų palaikė ministro pirmininko sprendimą ir tik 14 proc. jam nepritarė. Maža to, net 44 proc. šalies gyventojų tuo metu manė, kad nepasirašydamas sutarties premjeras apsaugojo Londono, kaip tarptautinio finansų centro, statusą.
Dabar padėtis ir vėl labai panaši. Kompanijų “Opinium” ir “Observer” visuomenės nuomonės apklausos atskleidė, kad beveik pusė rinkėjų balsuotų už partiją, remiančią referendumą dėl Europos Sąjungos. Tiesa, dėl to, ar Didžiajai Britanijai apskritai verta trauktis iš Bendrijos, nuomonė ne tokia vieninga: kad pasitraukimas turėtų neigiamų padarinių Didžiosios Britanijos ekonomikai, mano 33 proc., o beveik tiek pat, 34 proc., įsitikinę, jog toks žingsnis kaip tik būtų finansiškai naudingas.
“Tokiomis aplinkybėmis D.Cameronas vargu ar žengs pernelyg radikalų žingsnį ir išdrįs pareikšti, kad Didžiosios Britanijos ateitis – atsisakyti narystės Bendrijoje”, – aiškina “The Economist” analitikai, pabrėždami, kad D.Cameronas greičiausiai tiesiog blefuoja, o ne rimtai svarsto galimybę Jungtinei Karalystei atsiskirti nuo ES.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-4-2013 internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.