Opozicinės Seimo Krikščionių partijos frakcijos nariams Aleksandrui Sacharukui ir Linui Karaliui turėtų būti pradėti apkaltos procesai. Tokiam specialiosios tyrimo komisijos siūlymui antradienį po pateikimo pritarė dauguma parlamentų.

Už Seimo nutarimo projektą pritarti komisijos išvadoms dėl apkaltos A.Sacharukui po pateikimo balsavo 81 parlamentaras, prieš buvo 12, o 23 susilaikė. Komisijos išvadas dėl apkaltos L.Karaliui po pateikimo palaikė 73 Seimo nariai, prieš buvo 9, 18 susilaikė.

Vadinamoji apkaltos komisija nusprendė, kad A.Sacharukas, paėmęs kolegos Lino Karaliaus Seimo nario pažymėjimą, juo balsavo, ir taip galėjo nusižengti Konstitucijai ir sulaužyti priesaiką, todėl yra pagrindas pradėti jo mandato atėmimo procedūrą.

L.Karalius nusižengti Konstitucijai ir sulaužyti priesaiką, anot komisijos, galėjo dėl to, kad sąmoningai paliko savo Seimo nario pažymėjimą ir tuo sudarė prielaidas ja pasinaudoti kitam parlamentarui, sąmoningai išvyko atostogauti per pratęstą Seimo sesiją, nepagrįstai naudojo jam išduotą diplomatinį pasą, sakė netiesą.

“Per daug metų Seime tokio įžūlaus svetimo mandato naudojimo neteko matyti”, – teigė konservatorius Saulius Pečeliūnas.

Specialioji Seimo komisija nustatė, kad A.Sacharukas 11 kartų sąmoningai balsavo už L.Karalių, kai šis buvo išvykęs atostogauti į Azijos šalis.

Tyrėjų duomenimis, nuo 2009 metų rugsėjo A.Sacharukas 55 kartus balsavo iš kitų parlamentarų vietų, todėl jo paaiškinimai, kad jis esą taip eksperimentavo, o už kolegą L.Karalių balsavo tik kartą, neatitinka tikrovės.

Tačiau komisijai nepavyko nustatyti, kad Krikščionių partijos frakcijos nariai buvo iš anksto sutarę, jog vienas balsuos už kitą.

Nepaisant to, komisija konstatavo, kad A.Sacharuko veiksmuose galima įžvelgti nusikalstamos veikos subjektyvių požymių, todėl ir nutarta siūlyti Seimui kreiptis į prokurorus. Komisija įžvelgė, kad A.Sacharukas galėjo klastoti dokumentus ir naudoti suklastotus dokumentus.

Apkaltos komisijos pirmininkas konservatorius Kęstutis Masiulis teigė, kad A.Sacharuko balsavimas už L.Karalių nė karto nebuvo lemiantis ar svarbus.

“Balsavimų, kur būtų nulėmęs šis balsas, nebuvo. Nebuvo esminių, lemiančių, persveriančių balsavimų, todėl sunku paaiškinti, kodėl jis balsavo svetima kortele. Nebent tai, ką nurodė teikėjai – kad bandyta pateisinti nebuvimą”, – teigė K.Masiulis.

Dalis parlamentarų domėjosi, kiek kitų parlamentarų yra balsavę už kolegas, tačiau K.Masiulis pabrėžė, jog to tirti jo vadovaujamoms komisijoms nebuvo pavesta. Jis siūlė tokių faktų žinantiems Seimo nariams inicijuoti apkaltas tokiems politikams.

“Paspausti mygtuką (už kitą – BNS) – tai tas pats, kas pakelti už jus ranką. Kaip dabar pakelsi už jus ranką? (…) Reikia turėti omeny, kad galimi tokie atvejai, kai būna perversmai, dar kas nors. Kai pradėsime vienas už kitą spaudinėti mygtukus, valstybė gali griūti. Tai labai atsakingas dalykas”, – kalbėjo K.Masiulis.

Jis pavyzdžiu rodė Japonijoje, kur vienas parlamentaras atsistatydino, kai tik buvo pagautas balsuodamas už kitą.

“Tiesą sakant, Japonijoje yra daug geresnės tradicijos, ten paprastai dar ir žarnas pasileisdavo po tokio poelgio”, – pridūrė konservatorius.

Kalbėdamas apie L.Karaliaus atostogas, K.Masiulis pabrėžė, jog jau vien pažiūrėjus, kada parlamentaras paprašė užsienio valstybių vizų, daug pasako apie jo ketinimus.

Komisija nustatė, jog sausio 13-ąją L.Karalius, turėdamas galiojantį bilietą grįžti į Lietuvą, jis tą pačią dieną paprašė Kambodžos vizos.

Komisija taip pat nustatė, kad L.Karalius į užsienį išvyko žinodamas apie būsimus plenarinius ir komitetų posėdžius. Vėliau šis parlamentaras savo nedalyvavimą bandė dangstyti teikdamas klaidingus paaiškinimus.

“Surinkti, ištirti ir įvertinti įrodymai bei nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina Seimo narių grupės teikime nurodytą kaltinimą L.Karaliui dėl sąmoningo, tyčinio melavimo Seimui savo nedalyvavimą Seimo ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžiuose dangstant išgalvotais ir tikrovės neatitinkančiais faktais”, – rašoma išvadose.

Tyrėjai taip pat išsiaiškino, jog L.Karalius privačios kelionės metu naudojosi jam išduotu diplomatiniu pasu, o toks naudojimasis, anot išvadų, diskredituoja Seimo autoritetą ir valstybę.

Toliau Seimo nutarimus dėl apkaltos pradėjimo A.Sacharukui ir L.Karaliui parlamentarai svarstys antradienį arba ketvirtadienį.

Jeigu dauguma parlamentarų nuspręs pritarti apkaltos komisijų išvadoms, bus parengtas kreipimasis į Konstitucinį Teismą. Šis spręs, ar parlamentarai savo elgesiu nenusižengė Konstitucijai ir nesulaužė priesaikos.

Galutinį sprendimą dėl mandatų atėmimo priima Seimas. Pagal Seimo statutą, nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo laikomas priimtu, jei už jį balsavo ne mažiau kaip trys penktadaliai visų Seimo narių arba 85 parlamentarai.

Opozicinė Seimo Krikščionių partijos frakcija turi 12 narių. Ją sudaro daugiausia nuo Tautos prisikėlimo partijos atskilę parlamentarai.