Į “Veido” klausimus atsako verslininkas T.Barštys.

VEIDAS: Investuotojų asociacija inicijavo bylą dėl „Kauno grūdų“ akcijų iš smulkiųjų akcininkų supirkimo. Ar supirkinėsite šias akcijas? Kodėl iki šiol nesupirkote?
T.B.: Pastoviai perku.

VEIDAS: Byla atsidūrė teisme, nes smulkieji akcininkai nesutinka dėl kainos. Investuotojų asociacijos teigimu, siūloma kaina tarsi įmonės kapitalizacija būtų tik 10 mln. Lt.
T.B.: Kaina toks dalykas. Žinote, mūsų akcijos nekotiruojamos biržoje. Mūsų akcininkai numatę plėtrą, aš kaip akcininkas, daugiausiai kenčiu – gal daugiausiai gaučiau tų dividendų.

VEIDAS: Kaip bus toliau?
T.B.: Aš nežinau, tai jų reikalai. Šiais laikais į teismą tai žinot… Jokio diskomforto neturiu. Jei „Kauno grūdai“ būtų išmokėję kažkokius dalykus, tai nebūtų tiek darbo vietų sukurta – šiandien sukurta per 3 tūkst. darbo vietų, atlyginimams išmokame per 100 mln. Lt per metus. Akcininkai numatę verslo plėtrą – tai akcininkų sprendimas, aš vienas iš tų akcininkų.

VEIDAS: Smulkieji akcininkai skundžiasi, kad įmonė turi prabangių automobilių, malūnsparnį, bet su jais visiškai nepasidalina pelnu.
T.B.: Jeigu kas labai nori, tai tegu ateina… Tai ne mano asmeninis turtas, tai įmonės marketinginiai dalykai. Įmonė sumąsčiusi savo įmonės strategiją, viziją, marketingo dalykus. Daug kas iš manęs ko nors norėtų, bet visiems geras nebūsi. Mano kaip darbdavio indėlis – sukurtos darbo vietos, išplėtota įmonė. Aš pats su malonumu norėčiau pasiimti kažkokius dividendus ir tą įmonę uždaryti, trenkti, nes manęs nelaidos su penkiais kostiumais, laidos su vienu.

VEIDAS: Kodėl pastaraisiais metais jūs vis atsiduriate konfliktų sūkuryje – susirėmėte su kitais Kauno verslininkais – Vladimiru Romanovu, Visvaldu Matijošaičiu, dabar byla teisme su smulkiaisiais akcininkais.
T.B.: Manau, kad esu be galo stipri asmenybė. V.Romanovas laikraštį nusipirko ir galvoja, kad Barštys duos milijoną. Rėmimas kažkoks, reketas. Kaip tą galėtumėte vertinti? Manau, kad turiu savo garbę ir orumą, o romanovų, matijošaičių, “daktarukų” kažkokių, puldavusių banditėlių aš gyvenime daug matęs ir, manau, ateityje taip pat bus. Kai gerai, tai daug kas norėtų pasišildyti iš pono Barščio.

VEIDAS: Bet, juk anksčiau gerai sutardavote su Kauno verslininkais.
T.B.: Lietuviai turi tokį dalyką, kaip pavydas. Jei žmogui sekasi, tai visi apie jį šneka, o jei Barštys sėdėtų prie kokio konteinerio, kaip „bomžas“, tada, aš manau, visi tik trintų rankomis ir džiaugtųsi. Dabar tą dalyką priimu, kaip iššūkį, žmogų ugdo ne pergalės, o pralaimėjimai. Kiek gyvenime turėjau kartų būti pralaimėjęs, kad turėčiau tai, ką turiu dabar.

VEIDAS: Tad kokie buvo tie pagrindiniai pralaimėjimai, kurie padėjo sustiprėti?
T.B.: Manau, kad išlikti rinkoje, sukurti darbo vietų, išsilaikyti. Jūs galvojate, kad Barštys atėjo, atsisėdo, piršteliu pamojo ir viskas atsirado. Aš daug kam esu nepatogus šiandien. Tiems visiems lietuvaičiams, kurie pavydi. Visiems žmonėms palinkėčiau gyventi savo gyvenimą, o ne mano, nes labai sunku, kai žmonės gyvena kitų gyvenimus.

VEIDAS: Per dvidešimt metų sukūrėte didžiulį koncerną…
T.B.: … atvažiavau vaikas iš kaimo be dėžių, be tetų, be partinių įgaliojimų, viską padariau savo jėgom, savo protu, nors ant manęs buvo tiek pilama visokių šiukšlių. Kuo tik gyvenime nesu buvęs – asmenybė ir tokia, ir kitokia.

VEIDAS: Iš kur gavote pradinį kapitalą įsigyti įmonei „Kauno grūdai“?
T.B.: Mano šeima buvo viena turtingiausių Alytaus apskrityje, mes tarybiniais laikais tikrai gerai gyvenome. Mano žmona tuo metu buvo Kauno miesto čekinės-dolerinės parduotuvės direktorė. Pas mus neatsirado kapitalas iš nieko. Pradinis kapitalas buvo šeimos. Mano akcijos yra šeimos palikimas – tėčio, mamos, mano. Tai šeimos verslas.

VEIDAS: Kodėl nusprendėte įsigyti „Kauno grūdus“?
T.B.: Aš ten pradėjau dirbti nuo sargo. Kaip pavyko įsigyti? Kaip ir visiems – dirbant pamačiau, kad investicijos, čekiai supirkinėjami. Kaip ir visi kiti praėjo tą kelią. Įsidarbinau sargu, kad turėčiau darbo vietą, kad skaityčiausi kažkur. Bet aš ir tais laikais buvau verslininkas, tik tais laikais sakė, spekuliantas.

VEIDAS: Ar tiesa, kad dėl to, jog Baltarusijoje padangomis prekiavote, teko į kalėjime pasėdėti?
T.B.: Kalėjime nebuvau, buvo pareikšti įtarimai. Tais laikais už tą dalyką bausdavo.

VEIDAS: Ar tiesa, kad dalį paskolos įmonėms pirkti gauvote iš „daktarų“ grupuotės?
T.B.: Man gėda klausytis. Ar tiesa, kad jūs vaikystėje kažką… Tai yra melas.