Eismo įvykiai. Juose kūdikiai šiais laikais nukenčia kad ir retai, bet daug dažniau, nei pasitaikydavo prieš kelis dešimtmečius, – tiesiog dabar vaikai dažniau vežiojami. Susižeidžia ne tik ant rankų, bet ir automobilinėse kėdutėse laikomi kūdikiai.

Naminiai gyvūnai. Į medikus kreipiasi šunų apkandžiotų ar kačių apdraskytų kūdikių tėvai. Paprastai nelaimė nutinka tuomet, kai ūgtelėjęs mažylis lenda prie keturkojo pasibučiuoti ar timpteli jam už uodegos.

Sumušimai, patempimai. Jie paprastai tyko jau pradėjusių netvirtai vaikščioti mažylių. Tačiau tokios bėdos juos ištinka daug rečiau nei aprašytosios galvos traumos, patiriamos krintant iš aukščio.

Vaikštynės. Lakstančiam su vaikštyne kūdikiui traumų tikimybė padidėja. Tiesiog anksčiau laiko po namus pradėjęs judėti vaikas dažniau susiduria su pavojingomis situacijomis, tarkim, nukeliauja patyrinėti, kas stovi ant viryklės, ar nubilda laiptais. Tad jeigu naudojate vaikštynę, geriau ne džiaukitės, kad jums atsiranda laisvo laiko, o stebėkite, kur atžala keliauja.

Apsinuodijimai. Kūdikis gali prisiryti įvairių tablečių, indų ploviklio, acto esencijos ar pan. Atrodytų, visiems suaugusiems akivaizdu, kad medikamentus ir buitinės chemijos priemones nuo vaikų reikia slėpti. Nepaisant to, apsinuodijimo atvejų vis pasitaiko.

Uždusinimas, migdant šalia? Kai kurios mamos bijo kūdikį migdyti šalia savęs, kad jo neuždusintų. Apie tokią grėsmę nemažai kalbama, bet gyvenime tokių traumų beveik nepasitaiko. Tiesiog mama ir miegodama savo mažylį jaučia ir grėsmės jo gyvybei nesukelia.

Išvada vienareikšmiška: pasirūpinę, kad kūdikis nepatektų į nesaugias sąlygas, visų traumų galime išvengti. Geriau metus kitus pabūti atsargiems (tegul ir perdėtai atsargiems), negu sykį užsižiopsoti ir po to visą gyvenimą gailėtis.