Dvi valstybės įmonės turi parduoti beveik 1,3 tūkst. valstybei priklausančių nekilnojamojo turto objektų. Bet net radus pirkėją kartais gaunama penkiskart mažiau, nei turtas buvo įvertintas.

Kiek kainuoja pačiame sostinės centre 16 tūkst. kv m pastatai su 1,9 ha žemės – 100 mln. ar 20 mln. litų? Tai paaiškės, kai balandį Santariškių klinikų Centro filialas (buv. Raudonojo Kryžiaus ligoninė) išsikraustys iš Vilniaus centro į Santariškes, o Turto bankas ims pardavinėti šiuos fantastiškoje vietoje esančius pastatus su didžiuliu žemės sklypu.
Deja, kaip rodo ką tik baigto Valstybės kontrolės tyrimo išvados, nekilnojamojo turto „magnatei“ valstybei sunkiai sekasi nereikalingą nekilnojamąjį turtą ne tik pardavinėti, bet neretai net sutvarkyti pardavimui būtinus dokumentus. Už šį darbą atsakingos net dvi valstybės įmonės – Turto fondas ir Turto bankas. Abi rūpinasi nereikalingo valstybei jos nekilnojamojo turto pardavimu, tik Turto bankui patikėtų objektų pardavimo lėšos skiriamos naujiems valstybės pastatams statyti ar rekonstruoti, o Turto fondo – patenka į valstybės Privatizavimo fondą, tenka valstybei. Painoka? Tikrai taip. Bet siūlymai sujungti šias įmones atmesti, tad ir toliau triūsia dvi valstybės įmonės, kartais net konkuruodamos tarpusavyje.

Idėja patrauklesnė teoriškai, nei praktiškai
Turto banko „darbotvarkėje“ – 289 nekilnojamojo turto objektai. Vyriausybės nutarimu patvirtinta, kad juos aukcione pardavus už 399 mln. Lt bus pastatyta ar rekonstruota trisdešimt pastatų.
Turto banko generalinis direktorius Arnoldas Burkovskis giria šį finansinį instrumentą, leidžiantį užtikrinti ilgalaikį naujų objektų statybos finansavimą panaudojant lėšas, gaunamas pardavus kitus valstybės objektus. Taip stingant lėšų valstybės biudžete galima išvengti tokių amžinų statybų, kaip M.Mažvydo biblioteka ar užsitęsusios teatrų rekonstrukcijos.
Tačiau kad šis septintus metus galiojantis mechanizmas veiktų, reikia mažiausiai dviejų dalykų – sugebėti parduoti nebereikalingą pastatą ir realiai įvertinti jo kainą. Valstybės kontrolės auditoriai padarė išvadą, kad tai, deja, nelabai sekasi: nuo 2007 m. pastatyti ar atnaujinti tik du iš 30-ies numatytų objektų, dar trys – arti įkurtuvių, nors 2013 m. turėjo būti baigta keturiolika. Ir net tie keli baigti objektai ne tik suteikė įkurtuvių džiaugsmo, bet ir užkrovė neplanuotą finansinę naštą valstybės biudžetui – keturiems objektams Turto bankui teko skolintis 118 mln. Lt.

Kaina sumenksta net penkis–septynis kartus
Yra ir sėkmės pavyzdžių, tarkim, Lietuvos ambasados pastatas Londone. Planuota, kad jam reikės 13 mln. Lt, o seną pastatą pavyks parduoti už 16 mln. Lt. Nepriklausomas turto vertintojas galimybes įvertino kukliau – 11,2 mln. Lt, tačiau iš tikrųjų gauta 21,5 mln. Lt, tai yra 5,5 mln. Lt daugiau, nei planuota.
Deja, tai išimtis iš taisyklės. Etaloniniu turėjo tapti Generalinės prokuratūros pastato pavyzdys, kai senos neekonomiškos patalpos miesto centre parduodamos, o už gautą sumą pastatomos modernios, nors ir atokiau nuo centro. Iš tikrųjų tai tapo plačiomis žirklėmis tarp lūkesčių ir realybės: pardavus turtą, kurio verte numatyta finansuoti prokuratūros statybą, planuota gauti per 24 mln. Lt, o gauta vos 6,9 mln. Lt. Naujam pastatui statyti teko skolintis 21 mln. Lt.
Dar vienas pavyzdys: Lietuvos kariuomenės administracinis pastatas Varėnoje nupirktas, tačiau audito metu dar nebuvo parduotas nė vienas objektas, kuris turėjo kompensuoti šiam pastatui išleistas lėšas.
„Vyriausybės nutarimu būdavo patvirtinama preliminari kaina, tačiau labai optimistinė. Realiai gautos kainos kai kuriais atvejais būdavo net penkis–septynis kartus mažesnės. Jei pardavus turtą trūks lėšų, skirtumą gali tekti padengti iš valstybės biudžeto, nes juk pastatai – biudžetinių organizacijų”, – aiškina Valstybės kontrolės 6-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Romualda Masiulionienė.
Auditorė įspėja, kad reikia realiau vertinti galimą gauti pardavimo kainą, ypač kai naujai statybai ar rekonstrukcijai ketinama imti paskolą.
Nuo pernai kainos nustatomos pagal valstybės įmonės Registrų centro pateiktą preliminarią parduodamo turto vertę. Turto bankas papildomai inicijuoja nepriklausomą turto vertinimą. Tačiau nepriklausomi turto vertintojai nustato vidutiniškai beveik tris kartus, o kartais ir dar labiau mažesnę vertę. Pavyzdžiui, administracinius pastatus Klaipėdoje planuota parduoti už 2,8 mln. Lt, nepriklausomi turto vertintojai turtą įvertino 818 tūkst. Lt, o parduoti pavyko tik septynioliktame aukcione ir tik už 760 tūkstančių.
Skiriasi ir buv. Raudonojo Kryžiaus ligoninės, esančios Vilniaus centre, pastatų bei teritorijos kainos vertinimai. „Žinoma, galima skubėti ir parduoti ligoninę už 5 mln. Lt, o galima padirbėti ir gauti 50 mln. Lt. Turiu omeny, kad tokiu atveju reikia parengti ir suderinti detaliuosius planus, kitus reikalingus dokumentus. Tokių darbų trukmė skaičiuojama metais. Bet tai objekto vertę padidintų apie 10 mln. Lt. Kad objektas nevertas 100 mln. Lt, kaip kad manyta, – faktas, nebent tiek galėjo kainuoti 2007 m., bet nepatikėsiu, kad 16 tūkst. kv. m patalpos su 2 ha žemės sostinės centre kainuoja tik 20 mln. Lt, kaip kad įvertinta prieš metus“, – sako Turto banko vadovas A.Burkovskis.
Valstybės auditoriai taip pat siūlo, jog būtų iš karto keičiama žemės paskirtis, nes sunku patikėti, kad kas sostinės centre už didelę kainą pirktų sklypą, kuriame gali teikti tik gydymo paslaugas. Gal todėl fiasko patyrė bandymai parduoti net netoli Baltijos jūros ar miestų centruose esančius buvusių ligoninių pastatus ir teritorijas.
Užsitęsus nenaudojamų objektų pardavimui, papildomai kainuoja ir jų priežiūra, apsauga, šildymas, tačiau išnuomoti parduodamų valstybės nekilnojamojo turto objektų įstatymas neleidžia. O Turto banko vadovas kritikuoja ir tai, kad pirkėjui neleidžiama įkeisti perkamų pastatų, kas taip pat stabdo šiuos procesus.
Objektų, kurių kraustynių į naujas patalpas projektai atidėti penkeriems šešeriems metams, kai kurių jau triskart, – net aštuoniolika iš trisdešimties. Pavyzdžiui, Tuberkuliozės ir infekcinių ligų ligoninė iš prestižinio sostinės Žvėryno mikrorajono turėjo būti iškeldinta į naujas patalpas iki 2011 m., bet dėl turto atnaujinimo lig šiol nepasirašyta jokio susitarimo tarp Sveikatos apsaugos ministerijos ir Turto banko.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-8-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.