Statistikos departamento duomenimis, vidutinis bruto darbo užmokestis ketvirtąjį 2012 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2011 m. laikotarpiu, padidėjo 2,6 proc. Pastaraisiais ketvirčiais darbo užmokesčio didėjimas sustingo kiek aukščiau nei ties 2 proc., o realusis darbo užmokestis vis dar mažėjo. Vis dėlto gausėja ženklų, jog atlyginimų įšalas pamažu pradės tirpti ir darbo užmokesčio didėjimas virs spartesniu.

Darbo užmokesčio augimo įsibėgėjimu 2013 m. neleidžia abejoti sausio 1 d. iki 1000 Lt padidinta minimali mėnesio alga (MMA). Procentinis MMA pokytis gana įspūdingas – 17,6 proc., tad vidutinio darbo užmokesčio padidėjimui jis pridėtų bent 2 proc. punktus. Be to, MMA padidinimas aukštyn timptelės ir daugiau uždirbančių darbuotojų algas, kadangi bus siekiama atstatyti protingas proporcijas tarp skirtingos kvalifikacijos darbo jėgos atlyginimo.

Kitas svarbus veiksnys, padėsiantis samdomiems darbuotojams išsireikalauti darbo užmokesčio kilstelėjimo, yra aštrėjanti darbo jėgos trūkumo problema. Nors nedarbo lygis dar sudaro maždaug 13 proc., vis daugiau sektorių (IT, transporto, laivų statybos ir kt.) skundžiasi sunkumais rasti tinkamų darbuotojų. Tai nekelia nuostabos, kadangi potencialių darbuotojų gretas toliau retina emigracija. Antai 2012 m. iš šalies išvyko 43 tūkst. gyventojų. Taip, tai mažiau nei 2011 m., kuomet Lietuvą paliko 54 tūkst., tačiau emigracijos mastas išlieka grėsmingas ir gilina struktūrinio nedarbo problemą.

Galiausiai darbo užmokesčio augimą skatins ir gerėjantys įmonių finansiniai rezultatai. Antai ketvirtąjį ketvirtį pastebimos teigiamos įtakos turėjo nereguliarios premijos ir vienkartinės piniginės išmokos. Koreliacija tarp finansinės sektoriaus padėties ir darbo užmokesčio didėjimo akivaizdi – vienintelis sektorius, kuriame nominalus darbo užmokestis ketvirtąjį 2012 m. ketvirtį smuktelėjo, buvo nekilnojamojo turto operacijų veikla, negalinti pasigirti tvirta būkle. Lėtai (0,3 proc.) augo iš nuosmukio neišsivaduojančio statybos sektoriaus darbuotojų darbo užmokestis.

Užsibrėžusi įvesti eurą 2015 m., vyriausybė turėtų siekti atitikti Mastrichto infliacijos kriterijų. Tai dar viena gera žinia atlyginimų gavėjams. Jei infliacija bus suvaldyta ir išliks mažesnė nei 2,5-3,0 proc., vidutinio darbo užmokesčio augimas veikiausiai ją pralenks. Taigi realus darbo užmokestis pradės nedrąsiai didėti ir kompensuos gyventojų perkamosios galios praradimus, patirtus sunkmečiu.

Žinoma, yra ir kita darbo užmokesčio, įskaitant MMA, didėjimo pusė – neigiama įtaka užimtumui. Paskutinįjį 2012 m. ketvirtį, kuomet MMA jau buvo padidinta rugpjūtį ir buvo laukiama jos kilstelėjimo 2013 m. pradžioje, nedarbo lygis sudarė 13,0 proc. ir buvo 0,7 proc. punkto didesnis nei trečiąjį ketvirtį. Toks padidėjimas pernelyg ženklus, kad galėtų būti paaiškintas vien sezoniniais veiksniais, juo labiau, kad daugelis makroekonominių rodiklių nerodė ūkio aktyvumo sumažėjimo. Tikslinga manyti, jog nedarbo lygio kilimo veiksnių puokštėje atsidūrė ir MMA padidėjimas.

Be to, spartesnis darbo užmokesčio augimas šaliai reiškia konkurencingumo praradimą. Pastarųjų metų eksporto šuolis iš dalies buvo patirtas gyvenant minimaliu atlyginimų didinimo režimu. Taigi tikėtina, jog spartėjant darbo užmokesčio augimui vis didesnės įtakos ekonomikos plėtrai turės vidaus rinkos padėtis.