Krizė nuginklavo dar vieną lietuviško kapitalo banką, tačiau 2011-ųjų lapkritį iš finansų rinkos iškritusio „Snoro“ turto ir įsipareigojimų kreditoriams likimas iki šiol tebėra neaiškus.

„Pastatas iš esmės pastatytas, nors iki galo ir nebaigtas. Šis keturaukštis yra pačiame miesto centre, prie magistralinio kelio. Jei su juo nieko nebus daroma dar vieną žiemą, statinys pradės plyšinėti, eižėti, nes tai stiklo, aliuminio konstrukcijų, o ne mūrytas statinys“, – tokį nelinksmą Utenos centre stūksančio bankrutavusio banko „Snoras“ didžiulio pastato vaizdą piešia Utenos miesto meras Alvydas Katinas.
Po „Snoro“ banko nuskendimo jau praėjo pusantrų metų, bet ir šiandien dar neaiškus tiek Utenoje esančio „Snoro“ pastato, tiek ir viso kito banko nekilnojamojo turto likimas. Vis dar nežinia, kas tuose pastatuose įsikurs.
O to turto ne taip ir mažai. „Snorui“, bankroto administratoriaus Neilo Cooperio duomenimis, priklausė nemažai nekilnojamojo turto (NT) objektų: būstinė Vilniuje, įskaitant ir pagrindinį filialą, banko filialai Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje, Marijampolėje bei kituose miestuose, „Latvijas Krajbanka“ būstinė ir jos komercinis pastatas Rygoje, vila Nicoje, įvairus banko NT, perimtas už paskolas, ir kitas ilgalaikis turtas.
N.Cooperis „Veidui“ sakė laukiantis NT vertintojų pranešimo, kokia yra bankrutavusio banko turto vertė: „Galiu užtikrinti, kad radome patikimus profesionalus, galinčius patarti dėl banko nekilnojamojo turto vertės. Laukiame oficialių jų ataskaitų ir turto įvertinimo. Tiesa, nors objektų vertė ir reikšminga, didelės įtakos atsiskaitant su kreditoriais ji neturės.“
Priminsime, kad iki šiol iš viso „Snoro“ nekilnojamojo turto parduoti pavyko tik mažmeninį 221-o „Snoro“ kioskelio tinklą Lietuvos paštui, ir tai tik už 3,1 mln. Lt (tai yra vos po 14 tūkst. Lt už vieną kioskelį).
„DNB būsto“ komercinio turto brokeris Dalius Baltokas mano, kad jei N.Cooperis nuspręstų pasinaudoti NT agentūros paslaugomis, didelė tikimybė, jog sandorius dėl turto pardavimo galima būtų sudaryti kur kas greičiau. “Juk „Snoro“ pastatai viešojoje erdvėje nereklamuojami, ir jei bankroto administratorius su potencialiais pirkėjais bendrauja tiesiogiai, tai, žinoma, turi įtakos pardavimo greičiui“, – „Veidui“ komentavo D.Baltokas.

Koks turtas lieka didžiausiai kreditorei
A.Katinas turi savo viziją, kaip būtų galima panaudoti niekada pagal paskirtį neeksploatuotą „Snoro“ pastatą Utenoje: tarkime, turto pardavimo aukcione jį galėtų perimti valstybė, nes ji yra didžiausia bankrutavusio banko kreditorė. Tada į maždaug 3 tūkst. kv. metrų ploto pastatą galėtų įsikelti Darbo biržos, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) skyriai ir Šv. Klaros ligoninės slaugos skyrius.
„Tokia vizija nėra nereali, nes Utenoje jau daug metų iš ES lėšų bandyta pastatyti Darbo biržos skyrių. Pinigų yra, bet Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai lėšų pastatyti naujam pastatui neužtenka, taigi puikiausiai pakaktų sutvarkyti pusę aptariamo “Snoro” pastato, – aiškina Utenos meras. – O likusioje statinio dalyje galėtų įsikurti VMI skyrius ir dabartiniame pastate visiškai neišsitenkanti savivaldybės slaugos ligoninė. Taip atlaisvėtų pastatas prie pat Utenos kolegijos, kuris galėtų atitekti jos studentams.“
Mero manymu, pastatui įsigyti būtų galima panaudoti ir ES lėšas, skirtas Darbo biržos skyriaus statybai, tačiau paskelbus „Snoro“ turto aukcioną reikėtų pirkėjo dar ir kitai pastato daliai, kurią, anot A.Katino, išpirkti turėtų valstybė: „Beje, tai nebūtų milijardinės sumos, pastatui nupirkti prireiktų 6–8 mln. Lt, o jam įrengti per akis būtų 3–5 mln. Lt, kuriuos surinktų pačios institucijos.”
„Snoro“ bankroto administratoriaus duomenimis, balansinė Utenoje statyto filialo vertė yra 5,8 mln. Lt.