Pernai Lietuvoje įsteigta rekordiškai daug įmonių – beveik 13 tūkst., arba dvigubai daugiau nei prieš kelerius metus. Ką rodo ši tendencija: prabudusį lietuvių verslumą ar susiformavusius burbulus?

Po studijų samdomą darbą keletą metų dirbęs, bet apie nuosavą verslą svajojęs kaunietis Arminas Rudzenskas įmonės steigimą atidėliojo metus. Galiausiai pernai spalį jis įregistravo aplinkosaugos srityje dirbančią įmonę „Ekogarantas“, kuri užsiima dokumentų tvarkymu įmonėms ir antrinių žaliavų surinkimu bei pardavimu. Kodėl įmonę A.Rudzenskas įsteigė būtent pernai?
„Planų steigti įmonę turėjau seniai, tačiau žinojau, kad planuojama įvesti naują juridinio asmens statusą – mažąją bendriją, tad laukiau. Mažąją bendriją paprasčiau įsteigti, lengviau tvarkyti jos buhalterinę apskaitą, mažiau reikia mokėti mokesčių. O juk veiklos pradžioje aktualus kiekvienas litas“, – kodėl pernai pagaliau ryžosi įgyvendinti ilgametę svajonę, aiškina jaunasis verslininkas.
2012-aisiais Lietuvoje naujų įmonių užderėjo kaip niekada anksčiau. Iki šiol menku verslumu, palyginti su kitomis Europos valstybėmis, pasižyminčioje šalyje buvo įsteigta rekordinis skaičius juridinių asmenų – 14,8 tūkst, o atmetus labdaros organizacijas, politines ir religines bendrijas, viešąsias ir biudžetines įstaigas – 12,8 tūkst. Tai yra 54 proc. daugiau nei 2011 m., 90 proc. daugiau negu 2010 m. ir du kartus daugiau nei 2009 m. Kas lėmė šį bumą?

Steigti įmonę tapo kur kas lengviau

Mažųjų bendrijų, leidžiančių mažiau rizikuoti imantis verslo, atsiradimas neabejotinai yra viena priežasčių, kodėl praėjusiais metais lietuviai aktyviau steigė verslus. Vien nuo praėjusių metų rugsėjo, kai buvo įtvirtinta ši juridinio asmens forma, įsteigta 1200 mažųjų bendrijų, o iki praėjusios savaitės – 1474.
„Ši forma patrauklesnė pradedantiesiems smulkiems verslininkams, nes norint įsteigti įmonę nereikia 10 tūkst. Lt įstatinio kapitalo, kaip steigiant uždarąją akcinę bendrovę (UAB), tačiau išlaikomas UAB pranašumas, kad steigėjas nerizikuoja nuosavu turtu, kaip steigdamas individualią įmonę. Tai labai gera kombinacija“, – pagrindinius mažosios bendrijos pranašumus pabrėžia VšĮ „Versli Lietuva“ analitikas Vadimas Ivanovas.
Kauno verslo informacijos centro „Verslininkų namai“ direktorius, Verslo centrų asociacijos pirmininkas Donatas Žiogas pastebi, kad nemažai klientų laukė, kol atsiras mažosios bendrijos, o dabar net 90 proc. klientų renkasi būtent šią formą verslui pradėti. Be to, šiuo metu Lietuvoje steigti įmonę palankiau negu bet kada anksčiau: valstybė dalija verslo krepšelius verslo pradžiai („Verslios Lietuvos“ dalijamais krepšeliais pernai pasinaudojo apie tūkstantį įmonių), taip pat atsirado įvairių verslo finansavimo galimybių, pavyzdžiui, pradedančiojo verslo mikrokreditavimas palankiomis sąlygomis per Lietuvos kredito unijas. Įmonių steigimą palengvino ir galimybė tai padaryti internetu, kuria lietuviai netruko pasinaudoti: 2012 m. internetu įsteigta net 54,6 proc. mažųjų bendrijų ir 58,2 proc. UAB.
„Netiesa, kad Lietuvoje nėra sąlygų pradėti savo verslą, – visos sąlygos yra: kuriantiesiems savo verslą rengiami įdomūs seminarai, juos konsultuoja verslo centrai, o Valstybinė mokesčių inspekcija metus laiko informuoja mokesčių tvarkymo klausimais. Labai didelė pagalba yra mažoji bendrija, nes lengviau ir atidaryti įmonę, ir ją valdyti. Viskas duota, ir nematau jokios problemos šiandien įkurti įmonę“, – tvirtina 28 metų Karolis Genutis, lapkritį įkūrę mažąją bendriją „Impex Line“ ir susikūręs sau darbo vietą.
Iki tol darbo biržoje stovėjęs ir mamos namą pardavinėjęs K.Genutis šiuo metu teikia paslaugą norintiems parduoti ar išnuomoti savo būstą: jį sutvarko, išvalo, nufotografuoja ir įdeda skelbimus į specializuotas interneto svetaines.
Didėjančios galimybės paprasčiau ir pigiau Lietuvoje pradėti verslą sutapo su darbo rinkos nuosmukiu, o tai buvo tarsi spyris per ekonomikos pakilimą apsnūdusiems lietuviams. Iki 2009 m. krizės dauguma gyventojų gerai mokamų darbo vietų rasdavo be jokio vargo, tad rizikuoti santaupomis steigiant verslą nebuvo reikalo. Prasidėjusi krizė sumažino darbo vietų pasirinkimą, apkarpė atlyginimus, padidino darbo krūvį, o kartu ne vieną privertė ieškoti alternatyvų, kaip susikurti darbo vietą pačiam. Kintantis mąstymas ypač pasijuto tarp jaunimo. Pasak D.Žiogo, ryškėja tendencija, kad lietuviškas verslas labai stipriai jaunėja: sulaukiama daug jaunų žmonių iki 29 metų, kurie nori steigti elektroninės prekybos, IT srities ar paslaugų įmones.
„Rinkoje 2 tūkst. Lt alga laikoma labai gera, bet už ją darbuotojas dirba viršvalandžius, patiria daug įtampos ir, paprastai kalbant, yra tiesiog išgręžiamas. Tas išnaudojimas verčia galvoti, kad geriau dirbti sau“, – kodėl nusprendė pats susikurti darbo vietą, aiškino K.Genutis.
Kredito rizikos vertinimo bendrovės „Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa atkreipia dėmesį, kad pastebimai augantį lietuvių verslumą rodo ir nuolat didėjantis darbdavių skaičius – įmonių, kurios įdarbina bent vieną darbuotoją. 2011–2012 m. kas mėnesį darbdavių pagausėdavo po 400–500: vienam išnykusiam darbdaviui tekdavo du nauji. 2011 m. vasario pradžioje Lietuvoje buvo 81,6 tūkst., o 2013 m. sausio 1 d. – 92,1 tūkst. darbdavių.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-10-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.