Buvusio Ūkio banko pagrindinio akcininko Vladimiro Romanovo per kelis dešimtmečius sukaupti pirkiniai greičiausiai guls ant prekystalio, tačiau ekspertai abejoja, ar jie sulauks didelio susidomėjimo.

Buvęs Ūkio banko pagrindinis akcininkas V.Romanovas mėgo apsipirkinėti, o nežabodamas savo ambicijų nevengė net tokių objektų, į kuriuos likusi verslo visuomenė numodavo ranka – apleisti Sporto rūmai, „vaiduokliu“ virtęs Žalgirio futbolo stadionas, renginių veiksmo vieta paversta „Teatro arena“, krepšinio klubas „Žalgiris“ ir futbolo klubas Škotijoje „Hearts“, leidiniai „Vilniaus diena” ir „Kauno diena“. Visi šie su V.Romanovu siejami objektai šiandien arba galuojasi mirtimi, arba skendi didžiulėje nežinioje dėl ateities. Tad koks likimas jų laukia?

Pastatų-vaiduoklių išvengti negalėjo

Vilniuje, Neries pakrantėje, prieš keletą metų įsikūrusi „Teatro arena“ žiūrovus vilioja ir į žinomų Lietuvos režisierių spektaklius, ir į užsienio atlikėjų koncerus. Šią kultūrinę erdvę administruojančios bendrovės „Teatro arena“ direktorius Valdas Petreikis tikina, kad Ūkio banko žlugimas šį sezoną suplanuotiems renginiams neatsiliepė, tačiau ateitį temdo nežinomybė dėl pastato likimo.
„Su Ūkio banku „Teatro arena” susijusi netiesiogiai – jis buvo pagrindinis mūsų mecenatas, o pats pastatas priklauso vienai iš dukterinių Ūkio banko bendrovių „Investicinio turto valdymas“. Dabar laukiame, kol Šiaulių banko valdytojai perims šį turtą ir pareikš poziciją dėl jo naudojimo, tad šiokia tokia nežinomybė yra. Tikimės, kad nauji šeimininkai į kultūrą turės teigiamą požiūrį ir veiklą tęsime toliau“, – vylėsi V.Petreikis.
Vis dėlto planuoti tolimesnę veiklą ir ieškoti naujų rėmėjų nežinant, kiek ilgai galės dirbti šiame pastate, „Teatro arenai“ sudėtinga. „Tai šiek tiek atsiliepia ir mūsų planams, nes šiandien be rėmėjo tokio tipo veikla praktiškai neįmanoma – veiklos sąnaudos viršija pajamas iš renginių organizavimo“, – apgailestavo V.Petrikis.
„Veido“ duomenimis, turto už 1,9 mlrd. Lt iš Ūkio banko perėmusiam Šiaulių bankui atiteko 16 nekilnojamojo turto objektų – ne tik „Teatro arena“, bet ir visa didžiulė teritorija su Sporto rūmais bei Žalgirio futbolo stadionu, kur V.Romanovas rengėsi išplėtoti grandiozines komercinės bei gyvenamosios paskirties statybas bei paversti Sporto rūmus konferencijų centru.
Kam Šiaulių bankui prireikė apleistų ir rinkoje šiandien ne taip jau lengvai realizuojamų nekilnojamojo turto objektų? Rinktis Šiaulių bankas nelabai turėjo iš ko, nes kitokio turto Ūkio banke paprasčiausiai nebuvo. Dėl šios priežasties Šiaulių bankui taip pat atiteko Ūkio banko dukterinės įmonės, užsiimančios ir nekilnojamojo turto objektų valdymu, ir finansine veikla. Kaip tvirtino laikinasis Ūkio banko administratorius Adomas Audickas, Šiaulių bankas perėmė 2,7 mlrd. Lt įsipareigojimų iš Ūkio banko, taip pat 1,9 mlrd. Lt turto, o skirtumą padengė „Indėlių ir investicijų draudimas“.

Sporto rūmų kompleksą turėtų plėtoti vienas investuotojas

Kai per tris mėnesius nuo sutarties pasirašymo bus atliktas galutinis Šiaulių bankui perduoto turto vertinimas ir nustatyta jo vertė, tam tikras buvęs Ūkio banko turtas bus parduodamas viešai aukciono metu. Taip Ūkio banko laikinasis administratorius pasinaudodamas jam suteikta opciono teise Ūkio banko kreditoriams sudarė galimybę dalį turto parduoti per 9 mėn.
„Rinkoje šis turtas būtų pardavinėjamas už ne mažesnę kainą nei bus nustatyta galutinio vertinimo metu. Jeigu už tą turtą būtų pasiūlyta geresnė kaina, jis būtų parduotas brangiau. Tuomet Šiaulių bankui būtų kompensuotos išlaidos, o pinigai iš pardavimo skirtumo būtų išdalinti Ūkio banko kreditoriams. Tik po opciono bus aiški konkretaus turto priklausomybė ir sprendimai dėl atskirų nekilnojamojo turto projektų vystymo“, – abstraktybėmis kalbėjo Šiaulių banko rinkodaros ir komunikacijos departamento direktorė Daiva Grikšienė.
“Veido“ duomenimis, aukcionų metu bus siūlomi ir tokie nekilnojamojo turto objektai, kaip Sporto rūmai ar Žalgirio stadionas. Šios teritorijos architektūrinę viziją rengęs architektas Sigitas Kuncevičius tvirtina, kad pagal detalųjį planą toje vietoje numatyta ir komercinės, ir gyvenamosios, ir sportinės paskirties statyba. Tik aplink istoriniu paminklu paskelbtus Sporto rūmus nustatyta apsauginė zona, kur negalima nei griauti, nei statyti, o, pavyzdžiui, dabartinę „Teatro areną“ numatyta demontuoti. „Šitos teritorijos detalusis planas patvirtintas, todėl savininkas galėtų rengti techninius projektus ir pradėti statybas. Teritorija suskirstyta į atskirus sklypus – arčiau Šeimyniškių galima statyba iki 9 aukštų, link upės aukštingumas mažėja“, – informavo architektas.
Šią teritoriją įsigijusi V.Romanovo valdoma įmonė Ūkio banko investicinė grupė (ŪBIG) taip ir nesugebėjo per dešimtmetį įgyvendinti savo planų ir pastatyti čia gyvenamosios bei komercinės paskirties kvartalą, paversti Sporto rūmus į kongresų centrą ar prikelti Žalgirio stadioną antram gyvenimui, nors pastarasis projektas netgi laimėjo savivaldybės skelbtą konkursą: pirmus du planus sustabdė krizė, o trečiąjį – Ūkio banko žlugimas.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-11-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.