Kauno simbolis „Žalgirio“ krepšinio klubas nuo praėjusios savaitės turi naują vadovą – Paulių Motiejūną, bet kaip išgelbėti „Žalgirį“ nuo bankroto, o komandą – nuo išsivaikščiojimo, kol kas nežinia. Kauno meras Andrius Kupčinskas „Veidui“ pabrėžė, kad „Žalgiris“ turi ieškoti naujų privačių rėmėjų, nes savivaldybė remdama klubą jau viršija savo galimybes.
Su meru A.Kupčinsku aptarėme aktualiausius Kauno klausimus – nuo „Žalgirio“ iki duobių gatvėse.

VEIDAS: Kauno gatvės lyginamos su Marsu, socialiniame tinkle „Facebook“ susikūrė puslapis, kuriame kviečiama skelbti vis didesnių Kauno duobių nuotraukas. Prasidėjus pavasariui kauniečiai duobėse žada sodinti ne tik gėles, bet ir bulves. Nejaugi Kaunas nebeišgali net savo gatvių susilopyti?
A.K.: Tai pirmiausia valstybinė problema, trūkstamo valstybės dėmesio per ilgus dešimtmečius pasekmė. Argumentuodamas priminsiu, jog įvedinėjant degalų akcizą žadėta, kad iš surinktų lėšų bus tvarkomi ne tik magistraliniai, bet ir vietinės reikšmės keliai bei gatvės. Iš pradžių maždaug pusė lėšų tekdavo magistraliniams ir antra tiek – vietinės reikšmės keliams, bet pastaruoju metu matome tik mažėjantį finansavimą iš Kelių priežiūros plėtros programos. Kauno vairuotojai pildamiesi degalus kasmet sumoka apie 200 mln. Lt akcizo, bet mūsų savivaldybei kiekvieną pavasarį dabar tegrįžta per 10 mln. Lt. Tokia situacija ir atsispindi keliuose. Viena savivaldybė nėra pajėgi aprėpti 960 km ilgio gatvių tinklo. Kiek mūsų jėgos leidžia, tiek patvarkome, po arenos būtent gatvės yra mūsų prioritetas, bet juk biudžetas – deficitinis, o savivaldybė – ne bankas. Tiesa, dabar esame paskelbę viešąjį pirkimą dėl 100 mln. Lt investavimo ir atidėjimo: jei ateitų rangovas, savivaldybė bandytų išsimokėti per dešimt metų ir už tas lėšas sutvarkyti blogiausias gatves.
VEIDAS: Išeitų, padaryti galite nelabai ką – belieka toliau važinėti stengiantis aplenkti didžiąsias duobes?
A.K.: Kol Susisiekimo ministerijai neįrodysime, kad lėšų reikia skirti daugiau, situacija nepasikeis. Kauniečiams beliks viena – važinėti pro Kauną einančia magistraline autostrada. Ši atkarpa vasarą ir taip užsikemša, o ateityje, matyt, taip bus jau ne tik vasarą.
VEIDAS: Dar vienas gana kurioziškas pavyzdys – Panemunės tiltas. Kaip susiklostė, kad senąjį tiltą nugriovėte, o pastatyti naujo nebeturite už ką?
A.K.: Na, kaip nugriovėme: tilto būklė buvo avarinė, kitos išeities neturėjome. Tam rengtasi apie ketverius metus, sprendimas nenukrito iš dangaus. Buvo sutarimai dėl finansavimo su ankstesne Vyriausybe, kad tilto statybai 70 proc. lėšų skirs valstybė ir 30 proc. – savivaldybė, kalbėjomės apie tai ir su dabartiniu premjeru bei susisiekimo ministru. Pripažįstama, kad Kaunas iš tiesų vienintelis toks miestas Lietuvoje, kuris, būdamas dviejų didžiausių upių santakoje, turi daugiau nei dešimt tiltų. Panemunės tiltas neina į kokias nors pievas ar dar kažkur, susisiekimo požiūriu jis miestui labai svarbus. Tikiu, kad dabartinė Vyriausybė laikysis ankstesnės valdžios įsipareigojimų ir tiltas bus pastatytas. Manau, balandį jau bus priimti galutiniai sprendimai.
VEIDAS: Negalite užlopyti gatvių ar sutvarkyti tiltų, bet turite moderniausią šalyje areną, norite turėti geriausią Europoje krepšinio klubą. Savivaldybės išlaidos Kauno arenai bei „Žalgirio“ krepšinio klubui viršija 20 mln. Lt per metus. Mere, ar nemanote, kad jūsų ambicijos tiesiog per didelės? Gal sumažinus užmojus ir duobėms lėšų atsirastų.
A.K.: Tikrai nesutikčiau. Aišku, kai kas pavydi Kaunui tų ambicijų. Priminsiu, kad arenos statyba atsiėjo iš viso 243 mln. Lt, iš jų 130 mln. Lt skyrė savivaldybė, o likusi dalis buvo valstybės ir ES lėšos. Jei Panemunės tiltas ar Kauno gatvės būtų finansuojamos tokiomis proporcijomis kaip arena, tada, sutinku, jos tikrai kitaip atrodytų.
O kad mūsų ambicijos nėra per didelės, rodo pirmiausia puikus arenos lankomumas. Palyginkime kad ir „Žalgirio“ bei „Siemens“ arenų lankomumą. Anksčiau buvo bedama pirštu į Kauną, kaip į miestą, kuris negeba įgyvendinti didelių projektų, tačiau arena, statyta ne tik Europos krepšinio čempionatui, bet ir „Žalgiriui“, ir visam Kaunui, yra geriausias pavyzdys, kad esama priešingai. Aišku, savivaldybė yra įsipareigojusi arenos operatoriui mokėti 3 mln. Lt koncesijos mokestį, bet tai realiai yra netiesioginė parama „Žalgiriui“. Todėl niekaip nesutiksiu, kad arena buvo ambicingas ir neperspektyvus projektas. Jei būtų kitaip, tiek galimų arenos operatorių, kurie, išaiškėjus „Žalgirio“ bėdoms, siūlo savo paslaugas, dabar nesisuktų apie mano kabinetą. Ir jiems rūpi būtent arena, o ne „Žalgiris“. Areną, kuri yra savivaldybės nuosavybė, ir „Žalgirį“ – jo bėdas, valdymą, vadovus – būtina atskirti.
VEIDAS: Kokią regite „Žalgirio“ ateitį: ar dabartinė aklavietė, į kurią pateko Lietuvos krepšinio legenda, nerodo, kad Kaunas paprasčiausiai nepajėgus išlaikyti tokio krepšinio klubo? Kas turėtų jį finansuoti ir padengti milijonines skolas? Premjeras Algirdas Butkevičius pareiškė, kad Vyriausybė „Žalgirio“ nerems, savivaldybė skirti daugiau lėšų irgi neišgali.
A.K.: Nelygu kokio klubo mes norime. Čia iš tiesų galima kalbėti apie nepagrįstas ambicijas, kokių turėjo buvę klubo vadovai. Su žaidėjais buvo pasirašyta nerealių kontraktų, biudžetas nepamatuotai išpūstas, klubo valdymo srityje buvo didžiulių spragų, o galiausiai visą kaltę mėginta suversti savivaldybei, esą ši privalo vos ne 10 mln. Lt „Žalgiriui“ skirti. Mes pripažįstame – krepšinis yra viena reprezentacinių miesto kortelių, bet sveiko proto ribose. Manau, savivaldybės indėlis į krepšinį ir taip be galo didelis.
Ieškome išeičių kartu su Lietuvos krepšinio federacija, tikiu, kad sprendimas bus rastas. Pirmas dalykas, ko reikia „Žalgiriui“, tai skaidri ir efektyvi klubo vadyba. Na, o dėl finansavimo – savivaldybė remti klubo neatsisako, bet dominuoti turi privatus rėmimas. Tikrai įmanoma sudaryti tinkamą klubo biudžetą, kuris užtikrintų gerą komandos žaidimą ir džiugintų sirgalius. Manau, norint tai pasiekti daugiau dėmesio reikėtų skirti ne legionierių, o savų jaunų perspektyvių žaidėjų pritraukimui.
VEIDAS: Žlugęs Ūkio bankas buvo iš esmės Kauno bankas. Kaip banko ir su juo susijusių įmonių griūtis atsilieps Kauno miestui?
A.K. Tiesiogiai neatsilieps, tik kažkiek mažiau surinksime gyventojų pajamų mokesčio. Galiu pasakyti, kad savivaldybė didesnių lėšų nelaikė nei „Snoro“, nei Ūkio banke. Savivaldybė sąskaitų Ūkio banke iš viso neturėjo, savivaldybės įmonių lėšos jame taip pat buvo nedidelės.
VEIDAS: Vadinasi, savivaldybė Ūkio banku nepasitikėjo.
A.K.: Negalima taip sakyti… Mes tiesiog realiai vertinome rinkos padėtį ir išskaidėme riziką.
VEIDAS: Pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ pernai didelę dalį skrydžių nukreipė iš Kauno į Vilnių, todėl skrydžių Kauno oro uoste šių metų sausį, palyginti su 2012-ųjų sausiu, sumažėjo beveik 52 proc., keleivių – 64 proc. Kokios įtakos tai turėjo turistų srautams Kaune, kur maždaug kas antras turistas yra atvykęs pigių skrydžių avialinijomis?
A.K.: Skrydžių perkėlimas vyko daugiau ne sezono metu, bet neneigiu, kad įtakos turizmo srautams tai tikrai turėjo. Kita vertus, reikia pripažinti, jog Kauno miesto ir rajono savivaldybės bendradarbiaudamos su Kauno oro uostu padarė viską, kad priviliotų pigių skrydžių kompanijas, ir tai davė vaisių. Tačiau po to susisiekimo ministras susizgribo, išleido naują įsakymą, kuris, manau, yra diskriminacinis tiek Kauno, tiek Palangos oro uosto atžvilgiu. Taip į Vilnių atėjo kita pigių skrydžių bendrovė „Wizz Air“, ir „Ryanair“ metėsi konkuruoti. Trys Lietuvos oro uostai priklauso vienam savininkui, tai pačiai šeimai, bet vienas sūnus buvo labiau mylimas nei kiti, tai ir lėmė „Ryanair“ išėjimą. Dabar rinka pamažu stabilizuojasi, nemažai skrydžių į Kauną grąžinta, bet norėtųsi valstybinio požiūrio šiuo klausimu, kad oro uostai nekonkuruotų tarpusavyje. Nes taip mes tik pralaimime kaimyninių šalių oro uostams.
VEIDAS: Teko girdėti Kauno verslininkus skundžiantis, kad sumažėjus gyventojų čia jau nebėra kam plėtoti verslo. Iš tiesų Kaunas 1989–2011 m. neteko arti 100 tūkst. gyventojų. Kokių pasekmių toks dramatiškas gyventojų mažėjimas turi miesto ekonomikai?
A.K.: Tai lėmė kelios priežastys: gimstamumo mažėjimas (nors pernai gimstamumo rodikliai džiugino – gimė daugiau nei keturi tūkstančiai kauniečių), nemažai žmonių išvyko iš Lietuvos ar išsikėlė gyventi už miesto, nes Kaune, buvusioje laikinojoje sostinėje, dar nėra baigta grąžinti žemės nuosavybė. Turime išskirtinę situaciją Lietuvoje, ir tai, be abejonės, atsiliepia. Kadaise kelti ambicingi planai – kad Kaunas turi turėti pusę milijono gyventojų, bet padėtis tokia, kokia yra, ir ne tik Kaunas susiduria su šia problema. Kaip tai atsiliepė ekonomikai, vertinti sunku, nes prieš dešimtmetį savivaldybės biudžetas nesiekė 300 mln. Lt, o dabar artėja prie 800 mln. Lt, tad aplinkybės skirtingos.
VEIDAS: Kiek teisybės surašinėtojų žodžiuose, kad Kauno daugiabučiuose yra daugybė tuščių butų, kuriuose niekas nebegyvena?
A.K.: Nežinau tokios statistikos. Tuščių butų, aišku, yra, bet svarbu, kad komunaliniai mokesčiai mokami, o išvykusieji kada nors gal sugrįš su geresnėmis perspektyvomis. Su teiginiais, kad Kaune jau esama daugiabučių vaiduoklių, tikrai nesutiksiu. Aišku, yra kitokių vaiduoklių – dešimtmečiais netvarkytų pastatų, bet tai jau laukinės privatizacijos pasekmė.
VEIDAS: Kauno miesto savivaldybė pagal tiesiogines užsienio investicijas vienam gyventojui pernai buvo šeštoje vietoje. Ką Kaunas gali padaryti, kad investuotojai neaplenktų miesto?
A.K.: Mūsų savivaldybė tikrai negali pasiūlyti laisvų žemės sklypų mieste, tad daugiausiai užsienio investicijų pritraukia Kauno rajono teritorijoje esanti laisvoji ekonominė zona. Nors mes tam skiriame daug pastangų, investicijų statistikoje tai atsispindi kaip rajono savivaldybės nuopelnas. Kaip sakė Markas Twainas, yra melas, bjaurus melas ir yra statistika.
VEIDAS: Jūs sakote, kad Kaunas – lietuviškasis Paryžius, kiti siūlo Kaunui lygintis nebent su Šakiais. Ar dar turite vilties pakeisti Kauno įvaizdį?
A.K.: Neičiau šių pareigų, jei netikėčiau, kad tai galima padaryti. Mums bandoma primesti tam tikrą savigraužos jausmą, kad kauniečiai yra nevykę, bet manau, tai daroma iš pavydo. O tas pavydas daugiausia kyla iš sostinės.

A.Kupčinskas: „Pirmas dalykas, ko dabar reikia „Žalgiriui“, tai skaidri ir efektyvi klubo vadyba.“