Praėjus porai metų po Arabų pavasario revoliucijų, Tunise ir Egipte taika bei ramybė dar neįsivyravo – kas porą mėnesių kylantys kruvini susirėmimai vis išbaido čia sugrįžti bandančius turistus.

Egipto kurorto Šarm el Šeicho verslininkai su nostalgija prisimena sausakimšus barus ir restoranus, užpildytus viešbučius ir minias išlaidaujančių turistų. Nuo revoliucijos pradžios padėtis gerokai pasikeitusi: 2010 m. Egiptą aplankė daugiau nei 14,7 mln. turistų, atnešusių šaliai 12,5 mlrd. JAV dolerių pajamų, o 2012 m. – jau 11,5 mln. poilsiautojų, palikusių 10,5 mlrd. dolerių.
Panašiomis nuotaikomis gyvena ir Arabų pavasario revoliucijos lopšys Tunisas, kuriame 2011 m. vien tik vokiečių turistų sumažėjo 41 proc., iki 270 tūkst.
Nuo šių metų pradžios du didžiausi Europos kelionių operatoriai TUI Vokietijoje ir „Thomas Cook“ Didžiojoje Britanijoje ėmė pastebėti ženklų, kad poilsinių kelionių į Šiaurės Afriką, taip pat ir į Tunisą bei Egiptą paklausa atsigauna. Tačiau vos tik užsimezga menki turizmo daigeliai, juos staiga nuskabo šiose šalyse kas porą mėnesių kylantys kruvini susirėmimai. Tokios žinios ir vėl išbaido vokiečių, kanadiečių, italų, amerikiečių bei kitų tautybių poilsiautojus.
Jų išgąstis nestebina: į šias šalis taika ir ramybė vis dar negrįžta, o ilgamečius diktatorius nuvertę gyventojai pradeda jausti, kad gavo visai ne tai, dėl ko kovojo. Tunisas įklimpo į politinę krizę nuo vasario pradžios, kai prie savo namų buvo nušautas islamistų valdomos vyriausybės kritikas Chokri Belaidas ir gatves užtvindė protestuotojai. O Egipte praėjus dvejiem metams po to, kai revoliucionieriai nuvertė diktatorių Hosni Mubaraką, protestuotojai kone kas mėnesį grįžta į Kairo Tahririo aikštę – dabar jau protestuoti prieš naująjį islamistų grupuotės „Musulmonų brolybė“ prezidentą Mohamedą Morsį.
Oponentai ir tarptautiniai apžvalgininkai dabartinį Egipto prezidentą kritikuoja ne tik nesugebėjus parengti nuoseklaus šaliai būtinų reformų plano, bet ir stengiantis plėsti savo galią bei bandant užtildyti kritikus tais pačiais metodais, kokius mėgo ir nuverstasis diktatorius H.Mubarakas.
Prie kruvinų politinių protestų Egipte prisidėjo ir religiniai susirėmimai tarp krikščionių ir musulmonų. Nuo revoliucijos pradžios prasidėję išpuoliai prieš 10 proc. Egipto populiacijos sudarančius krikščionis šioje šalyje plinta, o Molotovo kokteiliai, susišaudymai ir ašarinės dujos tapo įprastais protestų palydovais.
Egipto turizmo verslo atstovai ir kelionių organizatoriai iš Vakarų šalių tvirtina, kad nuo Kairo ir kitų didžiųjų miestų nutolę Raudonosios jūros kurortai, į kuriuos vyksta ilsėtis dauguma poilsiautojų, yra saugūs – neramumai jų nepalietė net per revoliucijos įkarštį. Vis dėlto vakariečių šios kalbos neįtikina, ypač girdint žinias, kad šiemet ginkluoti beduinai pagrobė britų porą, vykusią į Šarm el Šeicho paplūdimius, sausio pabaigoje vandalai užpuolė ir nusiaubė „InterContinental“ viešbutį Kaire, o Pasaulio ekonomikos forumo tyrime “Kelionių ir turizmo konkurencijos indeksas 2013″ Egiptas užima 85 vietą iš 140 šalių: per metus šalis nukrito per 10 pozicijų, o saugumo kategorijoje užėmė paskutinę vietą.
„Žmonės dabar nevyksta į Egiptą, bent jau Šiaurės Amerikos gyventojai. Egipte dedasi nemalonūs dalykai, o per atostogas norisi atsipalaiduoti ir gerai praleisti laiką“, – pabrėžia Toronte įsikūrusios bendrovės „Takas keliauti“ savininkė Flavia Jaber.
Vienintelė tauta, kuriai neramumai Egipte, regis, nė motais, yra rusai. „Mūsų viešbučius Raudonosios jūros teritorijose yra užpildę rusai“, – tvirtina pasaulinio viešbučių tinklo „Marriott“ tarptautinės divizijos prezidentas Edas Fulleris.
Praėjusiais metais į Egiptą atvyko 2,3 mln. rusų turistų, tad nieko keista, kad Egipto turizmo ministras Hishamas Zazou sausio 7 d., per rusų stačiatikių Kalėdas, kartu su ištikimiausiais šalies svečiais lankėsi šio kurorto katedroje.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-16-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.