ES parama 2014-2020 m. išaugs beveik 10 proc. palyginus su praėjusiu finansiniu laikotarpiu, tačiau tikėtina, kad didesnė dalis lėšų vėl, kaip ir ankstesniais metais, bus išleista „minkštiesiems“ projektams, kurie nesukuria pridėtinis vertės.

Prieš keletą savaičių Valstybės kontrolė paskelbė, kad didžioji dalis Europos sąjungos lėšų 2011 m. mūsų šalyje buvo panaudota teisingai. Valdininkai taip pat nuolat pabrėžia, kad Lietuva viena geriausiai ES fondų lėšas įsisavinanti šalis Vidurio ir Rytų Europoje.
Vis dėlto, nors buvo skirta beveik 37 mlrd. Lt, panaudojome vos 53,6 proc. numatytų ES lėšų, o ir tos nebuvo investuotos nei maksimaliai naudingai, nei išmintingai.
„Įvairūs auditai vertina buhalterinius dalykus, ar pinigai išleisti tam tikslui, kuris ir buvo numatytas, taip pat ar buvo išleista lankstinukų, ar seminaruose ir mokymuose sulaukta tiek dalyvių, kiek pakviesta, ar jose dalyvavo suplanuotas skaičius lektorių ir pan. Tačiau įvertinti projekto, kuriam buvo skirta ES parama, pridėtinės vertės niekas nenori“, – apgailestauja Lietuvos pramoninkų konfederacijos Vykdomosios direkcijos generalinis direktorius dr. Gediminas Rainys.
Pasak jo, jeigu po trejų ar penkerių metų po lėšų įsisavinimo būtų įvertinta investicijų išliekamoji vertė, taip pat paskaičiuota, kiek jos padėjo sukurti aktyvių gamybos priemonių, pamatytume, kad daugelis projektų – lyg muilo burbulai. Mat nedavė jokių apčiuopiamų rezultatų.
„Didžioji 2007-2013 m. investicijų dalis atiteko vadinamiesiems „minkštiesiems“ projektams – seminarams ir mokymams arba investuota į ne prioritetinius dalykus. Pavyzdžiui, bandant išspręsti atliekų tvarkymo problemą, vos keli procentai pinigų buvo skirta atliekų surinkimo, rūšiavimo sistemoms, o viskas nukeliavo sąvartynų įrengimui, tad ir toliau 90 proc. atliekų ten keliauja“, – kritikuoja G.Rainys.
Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto direktorė dr. Rasa Melnikienė teigia, kad naudodamiesi ES parama užėmėme pasyvią poziciją – priimam gautus pinigus kaip dovaną, todėl negalvojame, kaip juos efektyviai panaudoti. „Esam statybininkų tauta. Statom, o tik paskui susimąstom, kokia iš to nauda. Mažesniuose miestuose ES lėšomis buvo įgyvendinta nemažai vandentiekio ir vandenvalos projektų, tačiau už naujai įrengtų tinklų bei sistemų eksploatavimą teks patiems mokėti, o mažėjant gyventojų skaičiui tai taps našta. Mat ženkliai išaugs paslaugų kainos“, – neabejoja R.Melnikienė.
Beje, jau greitai savivaldybėms gali pritrūkti pinigų ir pasinaudojus ES parama naujai nutiestų regioninių kelių priežiūrai, daugiafunkcinių centrų išlaikymui.
„Išanalizavus projektus, kuriems lėšos buvo skirtos 2007-2013 m., nustebino proporcijos, kiek investuota į mažesnių miestų infrastruktūrą ir kiek skirta verslui. Tarkim, per kelis metus nedideliame Lietuvos miestelyje investuota vos į vieną verslo projektą, o visi kiti projektai – viešosios infrastruktūros kūrimui. Kol vyksta statybos, žmonės turi darbo, tačiau pastatai nesukuria pridėtinės vertės, neišsprendžia ir nedarbo problemos“, – dėsto R.Melnikienė.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-18-2013-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.