Ateinantį penkmetį politikų laukia iš esmės tie patys iššūkiai, kurie buvo įrašyti dar pirmųjų vyriausybių programose.

Kokia Lietuva bus po penkerių ar dešimties metų: konkurencinga ir klestinti, kokią ją savo vizijose regi premjeras Algirdas Butkevičius, ar ir toliau niekaip neįgyvendinamose reformose besikapanojanti, skurdi, atsilikusi ir sparčiai nykstanti valstybė?
Vieno atsakymo į šį klausimą nėra, bet ir nebūnant pranašu aišku, kad tokią Lietuvą, kokią ją ateities strategijose vaizduoja politikai, pamatysime dar negreitai. Bent jau ligšiolinė mūsų politinė patirtis rodo, kad visais svarbiausiais klausimais Lietuvoje judama be galo lėtai ir neproduktyviai.
Iššūkių artimiausioje Lietuvos politinėje darbotvarkėje iš tiesų daug, bet jie iš esmės tie patys, kuriuos gvildeno visos ankstesnės vyriausybės. Tad kyla klausimas, ar pavyks A.Butkevičiui padaryti tai, ko nepajėgė dar nė vienas nepriklausomos Lietuvos premjeras?

Atidėlioti reformų nebegalima
Gyventojų mažėjimas ir emigracijos stabdymas, socialinės atskirties mažinimas, energetiniai projektai, valstybės biudžeto ir „Sodros“ deficitas, neatliktos reformos, darbo vietų kūrimas ir investicijų skatinimas, nuo pirmosios Vyriausybės judinama daugiabučių renovacija – tai tik keletas svarbesnių artimiausios Lietuvos politinės darbotvarkės klausimų, kurie tiek politikams, tiek visuomenei žinomi jau iki pat panagių.
„Kalbant apie ateities iššūkius, kurie nėra išspręsti nuo pat reformų pradžios, į galvą pirmiausia ateina sveikatos apsaugos sistemos veikimas, finansavimas, kokybės klausimai, socialinė apsauga ir konkrečiai pensijų reforma. Galima kalbėti ir apie švietimo, aukštojo mokslo sritį, nes dabartinė Vyriausybė nori peržiūrėti anksčiau priimtus sprendimus. Kitaip sakant, tai darbotvarkė, kuri nėra įgyvendinta jau dvidešimt metų“, – pabrėžia VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas.
Pasak jo, tai politiškai sudėtingi sprendimai, todėl bet kuri valdančioji dauguma ar mažuma lig šiol juos vis atidėliojo, o jei ir imdavosi įgyvendinti, tai susidurdavo su įvairiais apribojimais – pradedant teisiniais ir baigiant interesų grupių pasipriešinimu. Galime guostis nebent tuo, kad Lietuva šiuo požiūriu pasaulyje nėra jokia išimtis. “Absoliučioje daugumoje pasaulio šalių reformos šiose srityse tiek siekiant aukštesnės kokybės, paslaugų prieinamumo, tiek reaguojant į tokius pokyčius, kaip demografinė kaita, migracija, pasaulinė konkurencija ar bent jau konkurencija Europoje, vyksta labai sunkiai“, – pastebi R.Vilpišauskas.
Vis dėlto Lietuva jau pasiekė ribą, kai atidėlioti reformų ir sprendimų svarbiausiais klausimais nebėra galimybių, jei nenorime ir toliau likti visišku ES užribiu. Pasak politologo Algio Krupavičiaus, ypač negalima atidėlioti sprendimų, susijusių su mūsų apsirūpinimu energetiniais ištekliais didinimu ir jų efektyvumu, nes dėl didelių energetikos sąnaudų Lietuvos ekonomika greitai gali tapti nekonkurencinga. Ko gero, tai bus vienas svarbiausių valdančiųjų darbų net ne penkmetį, o visą ateinantį dešimtmetį.
Kitos sritys, kurioms būtinas neatidėliotinas politikų dėmesys, A.Krupavičiaus požiūriu, yra emigracija, negalima žiūrėti pro pirštus ir į spartų visuomenės senėjimą bei su tuo susijusius didžiulius ateities iššūkius.
Ryžtingų politikų žingsnių prireiks ir kitu svarbiu klausimu – mažinant vis didėjančią socialinę atskirtį visuomenėje. “Regioninė plėtra, tiksliau, “antrosios Lietuvos” sąmoningas ir intensyvus tempimas paskui “pirmąją Lietuvą”, kuri puikiai geba naudotis globalizacijos, sparčios technologijų kaitos ir mokslo pažangos teikiamais privalumais, yra labai svarbi tema. “Glokalizacijos” reiškinys Lietuvoje yra akivaizdus, o klausimą, kaip su tuo kovoti, sau užduoda daug išsivysčiusių pasaulio valstybių”, – kad Lietuvai dar teks rasti pačias tinkamiausias išeitis, pabrėžia Valstybės pažangos tarybos strategijai „Lietuva 2030“ įgyvendinti narys, VšĮ „Geros valios projektai“ valdybos pirmininkas Tadas Langaitis.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-18-2013-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.