baciulis

Ministro pirmininko pareiga – priimti politinius sprendimus ir prisiimti atsakomybę už jų įgyvendinimą. Jeigu Vyriausybės vadovas vengia ar bijo tai daryti, vadinasi, jis vengia atlikti savo darbą. O jeigu Vyriausybė vadovas vengia atlikti savo darbą, jam reikia keisti profesiją.
Matant, kaip Vyriausybė ir jos vadovas Algirdas Butkevičius visaip kratosi priimti bet kokį sprendimą, reikalaujantį bent minimalaus ryžto ir valios, atrodo, kad atėjo laikas kelti klausimą: ar Lietuvai reikalingas toks nieko nedarantis, tik nerišliai šnekantis Vyriausybės vadovas, kaip A.Butkevičius? Žiūrėkime – jau eina šeštas mėnuo nuo naujosios Vyriausybės sudarymo, bet sprendimas dėl Visagino AE statybos Lietuvoje nepriimtas, o premjeras visą laiką skleidžia pačias prieštaringiausias žinias: lyg statom, lyg nestatom, lyg reikia geresnio projekto, lyg reikia latvių ir estų pritarimo. Bet aiški Lietuvos pozicija – ar A.Butkevičiaus Vyriausybė nori atominės elektrinės ir dės visas pastangas, kad ji atsirastų, ar A.Butkevičiaus Vyriausybė nenori atominės elektrinės ir projektas laidojamas – taip ir nebuvo pasakyta.
Dar prieš du mėnesius „Veide“ rašiau, kad toks A.Butkevičiaus trypčiojimas, terminų nukėlinėjimas labiausiai naudingas estams, kurie nuo pernai vasarį Trakuose vykusio premjerų susitikimo VAE klausimu tapo pagrindiniu projekto stabdžiu. Jau tuomet Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas viešai piktinosi, kad Lietuva prieš septynerius metus suvedžiojo Estiją atominės elektrinės projektu, o dabar, pasikeitus Vyriausybėms, viską metė, palikdama estus ant ledo. Per praėjusius du mėnesius Estija savo vadovų lūpomis dar kelis kartus pakartojo norinti dalyvauti VAE statyboje.
Ką į tai premjeras A.Butkevičius? Jis vis žadėdavo, esą sprendimą dėl VAE statybos Vyriausybė priims gavusi ekspertų darbo grupės išvadas. Tie ekspertai parengė kelias dešimtis galimų variantų, kuriuos galima suprasti, kaip nori: nori statyti Visagino atominę – rasi variantą, pagrindžiantį statybas, nenori statyti atominės – rasi ir tai pagrindžiantį variantą. Lietuvos energetikos instituto (LEI) ekspertai nėra kvaili, mato, kaip trypčioja premjeras, tad parengė savo išvadas remdamiesi principu: ko tik ponas nori. Kartu pastatydami A.Butkevičių į kampą, nes jis, akivaizdžiai tikėjęsis rasti vienareikšmišką atsakymą, kuriuo prisidengdamas visą atsakomybę už VAE projekto sužlugdymą galėtų suversti darbo grupei ir neva blogai skaičiavusiems konservatoriams, vėl susidūrė su būtinybe pasirinkti ir pačiam priimti sprendimą. Bet ryžtingų sprendimų A.Butkevičius priimti nesugeba, nes tam reikia užimti aiškią poziciją ir imtis už ją kovoti. Principingi sprendimai ir paskesnis jų gynimas, kaip kadaise pastebėjo Winstonas Churchillis, veda tiesiai link priešų įsigijimo.
Tiesa, legendinio Didžiosios Britanijos premjero požiūriu, priešų turėjimas yra gero politiko bruožas, bet A.Butkevičius, švelniai sakant, visiškai nepanašus į W.Churchillį, tad nori vienu metu būti geras visiems. Tiek Andriaus Kubiliaus konservatoriams, kadaise pradėjusiems plėtoti VAE projektą, tiek prezidentei Daliai Grybauskaitei, ryžtingai remiančiai Lietuvos žingsnius energetinės nepriklausomybės link, tiek savo partiečiams, dalis kurių atvirai dirba „Rosatomo“ ir Kaliningrade statomos atominės elektrinės naudai, tiek koalicijos partneriams, kurie taip pat arba už „Rosatomo“ projektą, arba prieš „Hitachi“ reaktorių.
Akivaizdi A.Butkevičiaus svajonė – kad tas Visagino AE projektas kaip nors išsispręstų savaime, be jo paties dalyvavimo, pavyzdžiui, iškeliant partneriams reikalavimus, kurių šie negalėtų išpildyti. Kaip žinome, iš „Hitachi“ buvo pareikalauta didesnių investicijų, be to, ne vien į Visagino AE projektą. Gal manyta, kad japonai, kaip svarbiausias viso atominio projekto partneris, pasitrauks pirmieji. Neišdegė. Praėjusią savaitę atvykęs Masaji Matsuyama, vyresnysis parlamentinis Japonijos užsienio reikalų viceministras, atvirai pasakė, kad „Hitachi“ pasirengęs investuoti ne tik į VAE, bet ir į kitas Lietuvos ekonomikos sritis.
Tada buvo prisiminti projekto regioniniai partneriai, tiksliau, latviai su estais, nes su lenkais, kurie dar pernai vasarą rodė aiškius signalus, kad nori grįžti į VAE projektą, niekas, kiek žinoma, rimtai nesikalba.
Kai LEI ekspertai pristatė Seimui išvadas dėl VAE projekto įgyvendinimo galimybių, A.Butkevičius, užuot priėmęs sprendimą, pareiškė, kad dabar su latviais ir estais bus kuriama projekto įgyvendinimo įmonė, kuri viską suskaičiuosianti ir nuspręsianti – statome atominę ar nestatome. Žinių radijo klausiamas, kam reikalinga kurti įmonę, jeigu galutinis sprendimas vis tiek priklauso Vyriausybėms, A.Butkevičius tik malė: „Mes manome, kad vis dėlto turi būti labai aiškiai pasakyta Latvijos ir Estijos pozicija dėl įmonės steigimo, kad ji galėtų toliau pratęsti šituos pokalbius. Buvo tam tikri pokalbiai, kurie vyko anksčiau įmonių lygyje, sukėlė tam tikrų abejonių dėl galutinių sprendimų priėmimo. O kada bus sukurta atskira įmonė, tada bus savotiškas užtvirtinimas iš mūsų regioninių partnerių, kad jie yra tam rimtai pasiruošę.“ Ir baksnojo pirštu į energetikos ministrą Jaroslavą Neverovičių, esą čia jis sugalvojęs.
Na, pirmiausia – kaip gali premjeras nežinoti, ką ir kodėl daro jam pavaldus ministras? Antra, čia ne J.Neverovičius sugalvojo steigti VAE projekto vykdymo bendrovę, bet dar A.Kubiliaus Vyriausybė. Trečia, projekto vykdymo bendrovė negali nuspręsti – statyti elektrinę ar ne, ji gali tik atlikti projekto lokalizaciją ir apskaičiuoti jo kainą, bet paskui sprendimo teisė perduodama akcininkams, ir čia jau nori nenori A.Butkevičiui teks spręsti pačiam. Ir ant estų suversti nepavyks, nes premjeras Andrusas Ansipas, matyt, sužinojęs, kad A.Butkevičius visą atsakomybę dėl VAE verčia ant steigiamos projekto vykdymo bendrovės, dūrė pirštu į Lietuvą: tegu lietuviai pirma referendumu priima sprendimą statyti, nes Estija nedalyvaus projekte, kuriam nepritaria visuomenė. O kas sugalvojo referendumą dėl atominės nestatymo? Socialdemokratai. Tad dabar A.Butkevičius gali suktis, kiek nori, – atsakomybės už VAE projekto sužlugdymą išvengti jam nepavyks.

Akivaizdi A.Butkevičiaus svajonė – kad tas Visagino AE projektas kaip nors išsispręstų savaime, be jo paties dalyvavimo, pavyzdžiui, iškeliant partneriams reikalavimus, kurių šie negalėtų išpildyti.