Nuo liepos 1-osios Vilniuje iš esmės keičiasi prieš 30 metų sukurta viešojo transporto sistema. Tai reiškia, kad sostinėje nebeliks maždaug pusės visų dabar esančių stotelių, keisis nuo seno įprasti maršrutai, o kai kurie jų bus visai panaikinti. Dėl to gatvėse išnyks beveik 60 troleibusų, o autobusų padaugės keliomis dešimtimis.
Tiesa, Vilniaus viešojo transporto optimizavimo darbo grupės vadovas Kastytis Lubys pabrėžia, kad šalia pagrindinių autobusų maršrutų atsiras šeši greitieji, kuriais 5–6 min. intervalu važiuosiantys greitieji autobusai keleivius veš pagrindinėmis kryptimis: Stotis–Santariškės, Santariškės–Laisvės prospektas–Stotis, Fabijoniškės–Centras–oro uostas, Pilaitė–Saulėtekis, Pašilaičiai–Saulėtekis ir Naujoji Vilnia–Centras.
Vis dėlto daugiausiai nepasitenkinimo Vilniaus miesto gyventojams kelia ne vasarą laukianti painiava, o tai, kad miesto gatvėse nebeliks dabar kursuojančių privačių bendrovių maršrutų.
Kol kas nežinia, ar miesto taryba susitars leisti skelbti konkursus privatiems vežėjams, kurie aptarnautų privežamuosius maršrutus ir vežtų keleivius iš priemiesčių iki greitųjų autobusų. Kol tokio sprendimo nėra, kai kurie vilniečiai jau skaičiuoja, kad jų kelionė iš namų į darbą, anksčiau užtrukdavusi pusvalandį, gali pailgėti antra tiek. Nors miesto valdžia įsitikinusi, kad naujoji sistema ne tik sumažins miesto biudžeto išlaidas, bet ir suteiks daugiau komforto gyventojams.
Priminsime, kad šiandien „Vilniaus viešasis transportas“ turi 111 mln. Lt skolų, o iš šiuo metu Vilniuje esančių 96 autobusų ir troleibusų maršrutų 90 proc. yra nuostolingi. Skaičiuojama, kad optimizavus Vilniaus viešojo transporto sistemą kasmet bus sutaupoma apie 10 mln. Lt. Bet tai tik planai, o tikrovė Lietuvoje iš jų dažnai mėgsta pasišaipyti.