Per pastaruosius penkerius metus lietuviai nepradėjo valgyti nei daugiau daržovių, nei grūdinių produktų, neatsirado mūsų racione ir daugiau žuvies.

Ne vienerius metus Lietuvoje vykdomi įvairūs projektai visuomenės švietimo sveikatos, sveikos mitybos ir maisto pasirinkimo klausimais (darželinukams ir pradinukams dalinami pieno produktai, vaisiai, daržovės, seminarai vyresniems moksleiviams bei visuomenei), rezultato nedavė. Tai atskleidė šių metų pradžioje Vilniaus universiteto Visuomenės sveikatos instituto atliktas Lietuvos gyventojų mitybos įpročių tyrimas. Apklausus 1001 respondentą visoje šalyje, paaiškėjo, kad lietuvių mityba kaip prieš penkerius metus buvo netinkama, ir nepalanki sveikatai, taip ir dabar yra panaši, kitaip tariant, prasta.
Vienas blogiausių mitybos įpročių, kurį sveikos gyvensenos specialistai įvardina kaip didžiausią problemą, kad vartojame per mažai tiek žalių, tiek virtų daržovių. Nors šviežių daržovių rekomenduojama valgyti kiekvieną dieną, tačiau šio mitybos principo laikosi vos 40 proc. suaugusių mūsų šalies gyventojų. Beje, lyginant su prieš penketą metų atlikto Lietuvos gyventojų mitybos įpročių tyrimo duomenimis, kasdien valgančių daržoves netgi sumažėjo – 2007 m. tokių buvo 43,4 proc.
Kita neigiama tendencija, kad smarkiai išaugo atsisakančiųjų pieno ir jo produktų skaičius. Tai pagrindinis kalcio šaltinis, todėl gerti lieso pieno ar valgyti varškės, sūrio verta bent tris kartus savaitę, tačiau dabar kas penktas žmogus Lietuvoje visai nevartoja šių produktų. 2007 m. pieno ir jo produktų niekuomet nevartojo 6,6 proc.
Daugelis lietuvių nekreipia dėmesio ir į rekomendacijas kasdien valgyti grūdinių produktų (košių, grūdų dribsnių). Kasdien patiekalą iš šių produktų valgo vos dešimtadalis žmonių, o didžioji dalis – kartą per savaitę arba visai nevartoja.
Stebina ir tai, kad esame jūrinė valstybė, tačiau niekaip nesusiformuoja įprotis žuvį valgyti vieną ar du kartus per savaitę, kaip rekomenduoja tiek mūsų medikai, tiek mitybos ekspertai, tiek Pasaulinė sveikatos organizacija. „Beveik pusė Lietuvos gyventojų kelis kartus per savaitę valgo žuvies, tačiau taip maitintis turėtų didžioji dauguma. Mat tai bene vienintelis produktas, iš kurio žmogaus organizmas gauna būtinų omega-3 riebalų rūgščių“, – pabrėžia VU Visuomenės sveikatos instituto asistentas Valerijus Dobrovolskis, kartu su prof. Rimantu Stuku atlikęs mitybos įpročių tyrimą.
Taigi, kodėl daugelis Lietuvos gyventojų nesilaiko sveikos mitybos principų?

Daugiausiai lietuvių produktus renkasi pagal kainą

Pasak V.Dobrovolskio, dėl to, kad mūsų mityba neracionali ir nesubalansuota, daug įtakos turi ekonominė šalies situacija. Tai atskleidė Lietuvos gyventojų mitybos įpročių tyrimas. Pasirodo, labiausiai maisto produkto pasirinkimą lemia jo kaina (pagal tai produktus renkasi net 36,8 proc. žmonių), kiek mažiau – skonis (27,9 proc.). Ir tik maždaug penktadalis Lietuvos suaugusių gyventojų rinkdamiesi maistą galvoja apie jo naudą sveikatai.
Įdomu tai, kad nepriklausomai nuo to, kiek pajamų tenka vienam namų ūkio nariui, produkto nauda sveikatai renkantis maistą vis tiek yra trečioje vietoje.
„Moksliniais tyrimais įrodyta, kad mityba daro reikšmingą įtaką sveikatai, lėtinių neinfekcinių ligų plitimui. Deja, didžioji dalis gyventojų deramai neįvertina mitybos, kaip sveikatai įtaką darančio veiksnio, svarbos. Mūsų sergamumo rodikliai, ypač širdies ir kraujagyslių ligomis, atspindi nesveikos mitybos įpročius“, – apgailestauja VU Visuomenės sveikatos instituto direktorius prof. R.Stukas.
Jo žodžiais, Lietuvoje jau gana seniai susiformavęs įprotis vietoj šviežių daržovių rinktis kitus, ne tokius sveikus produktus. Šio įdingo įpročio pakeisti, profesoriaus žodžiais, nepavyksta, nes, tarkim, obuolį užtenka nusiplauti ir gali valgyti, o norint pasigaminti salotas, daržoves reikia plauti, pjaustyti. Tam daug dirbantys ir užsiėmę šiandieniniai žmonės nenori gaišti laiko.
Sveikos mitybos įpročių formavimuisi labai trukdo ir perdėti pseudo sveikuolių gąsdinimai, kad daržovėse daugiau nitratų nei vitaminų, visa žuvis užteršta dioksinu, gyvsidabriu ir kitomis nuodingomis medžiagomis arba auginama tik šeriant pašarais su antibiotikais. Apie pieną kuriami mitai, kad jis ne papildo organizmą kalciu, bet, atvirkščiai, neva jį išplauna, todėl vystosi osteoporozė.
O štai neseniai vieno Klaipėdos rajono darželio tėvai pasipiktino, kad vaikų valgiaraštyje atsirado dvigubai daugiau daržovių ir košių, mat baiminasi, kad taip darželinukai gaus nuodais užterštų produktų.
„Įvairūs nepagrįsti gąsdinimai visuomenėje suformuoja nuomonę, kad kai kurių produktų geriau visai nevalgyti. Tačiau mes tiek nesuvalgom, tarkim daržovių, kad galimi nitratų kiekiai keltų pavojų sveikatai. Be to, augalai, kurie sukaupia pernelyg daug nitratų, patys žūsta. Svarbu, ir tai, kad mėšlu tręšiamose daržovėse randama daugiau nitratų nei auginamose naudojant chemines trąšas“, – paaiškina R.Stukas.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-21-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.