Viadukas priemiestyje kyla keliskart sparčiau nei pačioje judriausioje sostinės gatvėje, nes savivaldybei nesvarbu, kaip jaučiasi vilniečiai.

Šiandien Vilnius kelia asociacijų su sovietmečiu, kai prieš atvykstant kokiam Maskvos ponui į parduotuvių lentynas trumpam prikraudavo prekių ar padažydavo žolę, kad būtų žalesnė. Visas sostinės centras – vieni apkasai ir nesibaigiančios spūstys, nes tuo pat metu remontuojamos visos gatvės. Bet iki liepos 1-osios, kai Lietuva taps ES Tarybos pirmininke, o Vilnius – beveik ES sostine, sulauksiančia milijonų svečių, viskas turi būti baigta.
Tiesa, oficialių delegacijų padaugėję ir dabar, tad europiečiams kyla nemažai klausimų, kokia stichinė nelaimė nusiaubė Vilnių, kad prireikė keisti visus šaligatvius ir asfaltuoti gatves. Juk tuo pat metu vykdomi ir ilgalaikiai kelių projektai. Vienas jų – Geležinio Vilko g. viadukas – eismą bene judriausioje centrinės sostinės dalies gatvėje pagal projektą trikdys maždaug trejus metus. Beje, darbai panašiame objekte miesto pakrašty, regis, bus baigti per kelis mėnesius.
Kas atsakingas už visas šias šaradas?

Pirmąkart remontuoja, o ne lopo
Vilniaus miesto ūkio ir transporto departamento direktorius Virginijus Pauža gatvių remonto darbų eiga patenkintas: visai uždarytas eismas vienintelėje Šventaragio g., o kitur remontuojamos gatvės tik mažiau pralaidžios, darbai pradėti laiku, t.y. kai tik buvo įmanoma juos pradėti atėjus vėlavusiam pavasariui, o kad darbai nevėluotų, savivaldybė leido juos vykdančioms bendrovėms dirbti ilgiau – iki 19–20 val. Šiek tiek kebliau dėl Šventaragio g. Senamiestyje rekonstrukcijos, nes čia darbai strigtelėjo dėl archeologinių tyrimų. Meras Artūras Zuokas minėjo, kad čia gali tekti dirbti ir naktimis, bet V.Pauža tikisi, kad gal to neprireiks, o jei prireiktų, būtų dirbama tik tai, kam nereikia triukšmingos technikos.
Tačiau ar gatvių ir šaligatvių danga tokia netvari, kad jų nebuvo galima pakloti pernai arba užpernai? Juk seniai žinojome, kada pirmininkausime ES. Meras keiksnoja ankstesnę Vyriausybę, kurios prašyta papildomų lėšų, bet ji neskyrusi. Dabartinė ES pirmininkavimo proga atriekė 15,7 mln. Lt (iš jų 5,7 mln. Lt – Šventaragio g. rekonstrukcijai), o iš savivaldybės biudžeto planiniam gatvių tvarkymui skirta dar 16 mln. Lt. Žinoma, kyla klausimas: jei atrandame 32 mln. Lt sostinės gatvėms, kodėl jas tvarkome tik prieš svečius iš Briuselio, nors šie atvažiuos ir išvažiuos, o mums važinėti duobėtomis gatvėmis ir vaikščioti išklaipytais šaligatviais teko metų metus.
Tačiau šis proeuropietiškas gatvių remonto šturmas – tik laikini nepatogumai prieš po to būsiantį praktiškai unikalų reiškinį Vilniuje: išasfaltuotas, o ne užlopytas gatves. O štai didieji projektai, visų pirma viaduko Geležinio Vilko g. statybos, spūstyse vilniečius laikys dar ilgai.

Kitur dirbama ir naktį
„Kai kas rytą važiuodamas į darbą įstrigdavau Geležinio Vilko gatvėje (tiesa, dabar nebevažiuoju, darau lankstą), kurioje statomas viadukas, statybvietėje matydavau krapštantis vieną ar du piliečius ir kokį vieną burzgiantį mechanizmą. Teko gyventi Vokietijoje, Švedijoje, bet ten su tokiais nepatogumais žmonės nesusiduria, nes niekas taip neorganizuoja darbų tose gatvėse, kuriose didelis judėjimas“, – sako Automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Egidijus Skrodenis.
Kitose šalyse tokius objektus intensyvaus eismo gatvėse stengiamasi baigti kuo greičiau, todėl dirbama keliomis pamainomis, taip pat ir naktį. „Jei jau nedirba naktį, tai nereikia dirbti ir piko valandomis – patrauktų kelio ženklus ir leistų žmonėms važiuoti. Ką ten – visą žiemą Geležinio Vilko gatvėje buvo duobė ir vien per ją didėjo kamščiai. Kelių direkcija raštu kreipėsi į savivaldybę, kad užlygintų tą duobę ir pakeistų Lietuvos kelių eismo taisyklių neatitinkantį kelio ženklą, kurį buvo pasistačiusi darbus vykdanti Latvijos bendrovė. Bet šis objektas finansuojamas ne Kelių direkcijos ir didesnės įtakos jam padaryti negalime“, – konstatuoja E.Skrodenis.
Vilniaus miesto ūkio ir transporto departamento direktoriaus V.Paužos požiūris į šio viaduko statybos darbus kitoks: „Jei kas pravažiuodamas nemato daug žmonių statybvietėje, tai yra informacija, ištraukta iš konteksto. Jei darbininkas nestovi prie gatvės, dar nereiškia, kad jis nedirba kitoje šio objekto vietoje. O naktimis leidžiama dirbti nebent netriukšmingus darbus, pavyzdžiui, gatvių ženklinimo, priešingu atveju pasipila gyventojų skundai. Kas draudžia? Įstatymai“, – tikina savivaldybės valdininkas.
Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos vyriausiasis specialistas Valdas Uscila sako nežinąs jokių valstybės teisės aktų, kurie beatodairiškai draustų statybos darbus, ypač minimu atveju, kai arti nėra gyvenamųjų pastatų, nebent pati savivaldybė būtų priėmusi kokių savo taisyklių.
„Administracinių teisės pažeidimų kodekse yra straipsnis dėl viešosios rimties trikdymo naktį. Jis buvo labiau orientuotas į buitinį triukšmą, pavyzdžiui, per garsiai grojamą muziką ir pan., bet prieš porą metų inicijuotas kodekso pakeitimas ir praplėsta ši savoka, kad negalimi bet kokie veiksmai, galintys trikdyti viešąją rimtį. Triukšmo ribiniai dydžiai taikomi gyvenamuosiuose būstuose ar visuomeninės paskirties – mokyklų, ligoninių pastatuose. Bet jei statybos darbai vyksta ten, kur nėra tokių objektų, tai negali ir trukdyti, todėl nematyčiau pagrindo tokiems darbams stabdyti“, – aiškina V.Uscila.
Galų gale, remiantis Triukšmo valdymo įstatymu ir higienos reikalavimais, griežčiausios triukšmo normos nuo 22 iki 6 val., todėl, tikėtina, ne pačius triukšmingiausius darbus šiuo šviesiausiu metų laiku dar būtų galima dirbti bent jau iki 22 val., kai triukšmo normos nuo dienos laiko skiriasi penkiais decibelais, bet juk tuo metu sumažėja automobilių keliamas triukšmas.
Be to, pasak E.Skrodenio, reikėtų vertinti ir kitus dalykus: vieno kito namo gyventojai prie viaduko statybvietės gali ramiai ilsėtis ir miegoti, bet per tą vietą kasdien pravažiuoja apie 50–60 tūkst. automobilių, o juose sėdi dar daugiau žmonių. „Ir vieni, ir kiti svarbūs, bet reikia nusistatyti prioritetus. Jei gatvė eitų vidury gyvenamojo rajono, sutinku, naktį nereikėtų dirbti, bet juk čia atokiau nuo gyvenamųjų namų“, – mano E.Skrodenis.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-24-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.