Pernai laimėjęs sidabro medalį Baltijos šalių chemijos olimpiadoje, šįmet Kauno technologijos universiteto gimnazijos vienuoliktą klasę baigęs Matas Grigaliūnas nusitaikė į tarptautinę matematikos olimpiadą, liepos pabaigoje vyksiančią Kolumbijoje.

Per mokslo metus pelnytus laimėjimus Matui tenka vardyti gan ilgai. Tarptautinėje „Baltijos kelio“ matematikos olimpiadoje Lietuvos komanda, kuriai atstovavo ir kaunietis, iškovojo trečią vietą. Šiose varžybose dalyvavo jaunieji matematikai iš vienuolikos šalių, ir trečia vieta, Mato nuomone, yra aukščiausia pozicija, į kurią realiai gali pretenduoti mūsų komanda, nes aplenkti Rusijos ir Lenkijos pasiuntinius mažai vilčių: antrą vietą lietuviai šiame turnyre yra pelnę tik kartą, kai į varžybas neatvyko Sankt Peterburgo komanda.
Respublikinėse matematikos ir fizikos olimpiadose Matas šįmet pelnė bronzos medalius, o chemijos olimpiadoje – auksą. Gerai pasirodęs vyko į Baltijos šalių chemijos olimpiadą, kurioje moksleiviai varžosi individualiai, ir joje laimėjo sidabro medalį. Tuomet vyko į tarptautinę D.Mendelejevo chemijos olimpiadą, kuri buvo surengta Uzbekistane, ir joje laimėjo bronzą. Šioje olimpiadoje dalyvavo moksleivių iš septyniolikos valstybių, daugiausiai – iš buvusių Sovietų Sąjungos šalių, bet šįmet sulaukta ir Vengrijos bei Saudo Arabijos atstovų.
Liepos mėnesį M.Grigaliūnas pirmą kartą keliaus į tarptautinę matematikos olimpiadą, kuri vyks Kolumbijoje. Lietuvai šiame pasauliniame turnyre atstovaus šeši matematikai. Tarp jų Matas vienintelis kaunietis, kiti penki išrinktieji – Vilniaus licėjaus auklėtiniai. Šiam šešetukui skirta speciali pasirengimo stovykla jau birželį turėtų prasidėti Vilniaus universitete.
Ar tokiose stovyklose jaučiama konkurencijos dvasia? „Konkurencijos netrūksta atrankos stovyklose, į kurias kviečiamos kelios dešimtys respublikinių olimpiadų prizininkų. Iš jų šeši geriausi vyksta į tarptautinę olimpiadą, dar šeši patenka į Vidurio Europos olimpiadą. O papuolus į komandą jau nėra dėl ko tarpusavyje varžytis. Juk olimpiadoje bus vertinami mūsų individualūs rezultatai“, – aiškina M.Grigaliūnas.
Ar jaunuoliai, pripažinti geriausiais šalies jaunaisiais matematikais, atitinka tipišką sauso, griežto, akiniuoto šio mokslo atstovo įvaizdį? Matas tvirtina, kad į stovyklas susirenka visokių asmenybių. Yra daug besimokančių ir silpniau bendraujančių, bet esama ir tokių, kuriems įdomiau sportas ir anekdotai negu matematika. Tiesa, tie anekdotai savotiški ir ne visiems suprantami: apie tai, kaip diskutuoja iracionalus skaičius su nerealiuoju skaičiumi…

Tarp chemijos ir matematikos
Kauniečio matematikos mokytojas ir Nacionalinės moksleivių akademijos direktorius Leonas Narkevičius yra svarstęs, kad blaškymasis po skirtingų mokslų olimpiadas trukdo Matui tarptautinėje arenoje siekti pačių aukščiausių rezultatų. Tačiau jaunuolis laikosi savo požiūrio: „Mano tikslas – ne medaliai, o visapusiškas išsilavinimas. Pagal rezultatus patekau ir į tarptautinę chemijos olimpiadą, vyksiančią Maskvoje, bet jos data sutampa su tarptautinės matematikos olimpiados data, todėl vienos teko atsisakyti. Pasirinkau matematiką, nes šioms varžyboms intensyviau ruošiausi. Į tarptautinę chemijos olimpiadą galbūt pavyks išvykti kitą vasarą“, – ir toliau vienu mokslu nežada apsiriboti būsimasis abiturientas. Fizikos jis tvirtina niekad rimčiau nesimokęs, o biologijos respublikinėms olimpiadoms tiesiog nelieka laiko, nors šis mokslas Matui irgi prie širdies. Jaunesnėse klasėse yra skynęs laurų gamtos mokslų olimpiadose.
Toks pat visapusiškas Matas stengiasi būti ne vien palinkęs prie mokslų. Vaikinas baigė muzikos mokyklą, kurioje mokėsi groti birbyne. Moka šiek tiek skambinti pianinu, neišsigąsta paėmęs į rankas akordeoną ar bandoniją ir kartais pabrązgina seną tėvo gitarą. Programinius grožinės literatūros kūrinius irgi spėja perskaityti, nes iš lietuvių kalbos ir literatūros gimnazijoje turi dešimtukus. Neseniai po ilgesnės pertraukos per vieną dieną įveikė mamos parneštą šiuolaikinį romaną. Kokį? Ogi fiziko Paolo Giordano parašytą „Pirminių skaičių vienatvę“.
Abitūros egzaminų šurmulio Matas stengiasi nepastebėti, nors neslepia, kad egzaminavimo sistema jam neatrodo logiška. „Nesuprantu, kodėl lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas yra vienas ir privalomas. Kodėl literatūrą išmanyti svarbiau negu matematiką? Mano nuomone, kiekvienas Lietuvos pilietis privalo mokėti taisyklingai lietuviškai kalbėti, rašyti ir skaityti, todėl turėtų būti privalomas lietuvių kalbos egzaminas, o literatūrai užtektų pasirenkamo egzamino statuso. Juolab kad rašydamas abitūros rašinį privalai savo mintis dėstyti būtent taip, kaip to nori būsimieji vertintojai – vos ne pagal šabloną“, – neslepia tiksliukas.
Matas priduria, kad nemažai garsių šalies matematikų nespjauna į poeziją, pavyzdžiui, linksmuolis VU profesorius Romualdas Kašuba, kurį Matas pažįsta dar nuo „Kengūros“ stovyklų laikų. Šiose stovyklose buvo rengiami ir poezijos rašymo konkursai, o M.Grigaliūnas kartą tokį yra laimėjęs.
Sąryšių tarp matematikos ir muzikos vaikinas pastebėjo dar besimokydamas muzikos mokykloje, kurioje solfedžiuoti jam sekėsi lengviau nei bendraamžiams. Geriausias tokio sąryšio įrodymas, pasak Mato, – matematikas Giedrius Alkauskas, kuriantis profesionalią muziką ir leidžiantis jos įrašus.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-24-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.