JAV baigiamas statyti didžiausias visų laikų šnipinėjimo centras, kurio tikslas – perimti, šifruoti, analizuoti ir saugoti informaciją apie bet kokius pasaulyje palaikomus ryšius, kurie bus gaudomi iš palydovų per požeminius ir povandeninius kabelius.

Po nekaltu “Jutos duomenų bazės” pavadinimu slypi didžiausias ir pažangiausias visų laikų šnipinėjimo centras, kuris Nacionalinės saugumo agentūros (NSA) užsakymu šiuo metu intensyviai statomas Jutos valstijoje. “Tai nepaprastai slaptas projektas, kuris bus paskutinė detalė sudėtingoje pastarąjį dešimtmetį kuriamo šnipinėjimo tinklo dėlionėje”, – šnipinėjimo centrą, duris atversiantį jau rugsėjį, apibūdina analitikas Jamesas Bamfordas.
2 mlrd. JAV dolerių vertės centre bus saugoma visa įmanoma informacija. Teigiama, kad ši duomenų bazė neturės jokio duomenų kiekio limito, o joje bus kaupiama informacija pradedant privačiais elektroniniais laiškais, mobiliųjų telefonų skambučiais, „Google” paieškos duomenimis, baigiant automobilių nuomos ir net laikymo stovėjimo aikštelėse duomenimis, ataskaitomis apie pirktas elektronines knygas ir t.t.
Tam tikra prasme taip bus praktiškai realizuota “absoliutaus informacijos žinojimo” idėja, kurią pirmą kartą panaudojo George’o W.Busho administracija ir kurią, sulaukęs itin priešiškos visuomenės reakcijos dėl kišimosi į žmogaus privatumą, 2003 m. numarino Kongresas.
“Bet tai kur kas daugiau nei vien duomenų centras”, – prasitaria vienas aukšto rango žvalgybos pareigūnas. Jutoje statoma bazė vykdys ir daug slaptesnę bei svarbesnę užduotį, apie kurią garsiai nekalbama, – tai įvairių kodų dešifravimas, arba, kaip paprastai sakoma, nulaužimas. O tai labai svarbu, nes daugelis centre planuojamų kaupti duomenų, tokių kaip finansinė informacija, vertybinių popierių sandoriai, verslo pasiūlymai, užsienio karinės bei diplomatinės paslaptys, teisiniai dokumentai ir kiti konfidencialūs ryšiai, paprastai būna patikimai užšifruoti.
Pasak kito žvalgybos darbuotojo, NSA jau prieš keletą metų įvyko lūžis dešifruojant net “nesuvokiamo sudėtingumo” kodus, kuriuos naudoja ne vien užsienio šalių vyriausybės, bet ir privatūs kompiuterių naudotojai JAV. “Kiekvienas tapo taikiniu. Kiekvienas, kuris naudojasi komunikacijomis, yra sekimo tikslas”, – teigia šis pareigūnas.

Prisidengiama kova su terorizmu

Toks proveržis atkoduojant net slapčiausią informaciją Amerikoje įvyko neatsitiktinai. Po rugsėjo 11-osios išpuolių, JAV ambasadų atakų Rytų Afrikoje ir kitų teroristinių aktų buvo iškeltas NSA egzistavimo būtinybės klausimas. Juk kam reikalinga saugumo agentūra, nesugebanti pasirūpinti, kad galingiausioje pasaulio valstybėje neįvyktų kraupių iš anksto suplanuotų išpuolių, kurių organizatoriai tarpusavyje bendravo toli gražu ne vien gestų kalba. Tad NSA biudžetas pasipildė milijardais dolerių, skirtų tik dešifravimui tobulinti: nuspręsta, kad jei bus išmokta atkoduoti bet kokio sudėtingumo šifrus, bus galima užkirsti kelią iš esmės visiems teroristų išpuoliams. Ir nors kol kas nežinia, ar šie milijardai pasiteisins ten, kur laukiama pokyčių (juk net ir praturtėjusi NSA neužkirto kelio sprogdinimams Detroite 2009 m. ar išpuoliams “Times” aikštėje 2010 m.), užtat NSA jau dabar yra didžiausia, slapčiausia ir, tikėtina, labiausiai į žmogaus privatumą besikišanti žvalgybos agentūra visame pasaulyje.
Ne veltui jos pavadinimas neretai aiškinamas jau ne žodžiais “Nacionalinė saugumo agentūra”, o “Nekalbėk absoliučiai nieko” (angl. “Never Say Anything”). Juk NSA pristeigė daugybę pasiklausymo stočių ir padalinių, kurių darbas – tikrinti privatų susirašinėjimą elektroniniais laiškais. NSA buvo sukurtas ir pažangiausias šių laikų superkompiuteris, kurio darbas – ieškoti sąsajų ir dešifruoti slapčiausius pranešimus.
Na, o dabar NSA baigia pasistatyti bazę, kurioje visi šie trilijonai žodžių, minčių ir net susišnabždėjimų bus kaupiami ir laikomi. Žinoma, slaptai. Žinoma, be visuomenės pritarimo. Ir, be abejo, be oficialaus atsiklausimo.
Viskas, ką JAV gyventojai išgirdo, buvo saldi Glenno A.Gaffney, Nacionalinės žvalgybos duomenų rinkimo departamento direktoriaus pavaduotojo, beveik visą gyvenimą dirbusio CŽV, kalba. Joje jis tik pasidžiaugė, kad tai bus neprilygstamas duomenų centras, tačiau apie tai, kokie duomenys čia bus laikomi ar juolab kaip jie bus renkami, šis senas žvalgybos vilkas neprasitarė.

Primena tvirtovę

Jutos duomenų centrą gaubia ne vien paslaptys, bet ir nuostabą keliantys saugumo įtvirtinimai, verčiantys abejoti, kad tai iš tiesų bus paprasčiausia duomenų saugykla. Nors žiniasklaida mėgino iškvosti bene visus 10 tūkst. statybose dirbančių darbininkų, visi jie atsako, jog yra pasirašę tokias griežtas konfidencialumo sutartis, kad net menkiausia užuomina apie tai, ką jie stato ir kokiems tikslams, jiems gali baigtis toli gražu ne vien bedarbio pašalpa. “Mums nurodyta neteikti jokios informacijos apie objektą”, – sausai aiškina vienos iš trijų didžiausių Jutos centrą statančių bendrovių “Big-D Construction” vadovas Robas Moore’as.
Jam leista paminėti tik tai, kad vien apsauginė centro tvora, kuri turėtų sulaikyti septynias tonas sveriančią transporto priemonę, judančią 80 km per valandą greičiu, kainavo apie 10 mln. dolerių. O kur dar slaptos kameros, biometrinio identifikavimo sistemos, transporto priemonių patikrinimo mechanizmas, lankytojų kontrolės ir stebėjimo centras.
Na, o viduje viskas dar įspūdingiau. Pastate bus keturios beveik 8 tūkst. kv. m salės, prigrūstos serverių ir kabelių. Pastatas funkcionuos visiškai savarankiškai – čia bus bakai su degalais, o 65 megavatų per parą elektros energijos paklausą patenkins atskira pastotė. Be to, atsarginiai generatoriai elektros ekstremaliu atveju galės pagaminti trims dienoms į priekį. Pastate bus ir vandens saugykla, į kurią per dieną bus pripumpuojama apie 1,7 mln. litrų skysčio. Taip pat veiks ir buitinių nuotekų valymo, ir didžiulė oro kondicionavimo sistema, reikalinga serveriams ventiliuoti.
Skaičiuojama, kad vien tokio monstro išlaikymas per metus atsieis nei daug nei mažai – apie 40 mln. dolerių.