Brokeriai vėl trina rankas: per pirmąjį šių metų pusmetį nekilnojamojo turto parduota panašiai tiek pat, kiek prieš krizę – 2008 m. pirmąjį pusmetį. Tiesa, pirkėjai tapo itin įnoringi – ilgai renkasi, įkyriai derasi ir greitai nuperka tik nedidelius, nebrangius kotedžus.

Vilnietis Ramūnas Morkūnas kitą savaitę išsikelia iš prieš penkmetį Pilaitės mikrorajone įsigyto naujos statybos dviejų kambarių buto į 130 kv. m kotedžą Pavilnyje. O jo šeimos butą jau nusižiūrėjo jauna pora, iki tol su tėvais gyvenusi senesnės statybos daugiabutyje Pilaitėje.
Tai tipinė šio pusmečio situacija, kurią jau derėtų vadinti tendencija.

Vilniečiai bodisi pirkti keturių kambarių ir didesnius butus

“Vaikų turinčios jaunos šeimos masiškai parduoda nedidelius dviejų kambarių butus ir keliasi į ekonominius blokuotus namus, – paaiškina nekilnojamojo turto bendrovės “Apus turtas” brokeris Žilvinas Steiblys, paprašytas įvertinti pirmojo šių metų pusmečio nekilnojamojo turto rinkos atsigavimo priežastis. – Į jų butus paprastai keliasi jaunos, vaikų dar neturinčios poros, kurioms nedidelis butas irgi yra tarpinis etapas, kol susilauks vaikų ir kelsis į didesnį būstą.”
Nors, remiantis VĮ Registrų centro skelbiama nekilnojamojo turto sandorių statistika, per šių metų pirmąjį pusmetį, palyginti su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu, padidėjo visų rūšių turto – butų, žemės sklypų ir namų pardavimas, iš tikrųjų brokeriams klientą lengva rasti tik parduodamiems ekonominės klasės blokuotiems namams. “Šiandien lengviausia parduoti nedidelius ir nebrangius nuo 300 iki 350 tūkst. Lt su daline apdaila arba nuo 420 iki 470 tūkst. Lt su visa apdaila blokuotus namus, vadinamuosius kotedžus. Parduoti kitokį turtą – vis dar sudėtinga. Ypač daug problemų kyla norint parduoti didesnius butus – keturių ir daugiau kambarių”, – vardija Ž.Steiblys.
Mat vaikus auginančios šeimos skaičiuoja elementariai: keturių kambarių butas šiandien kainuoja tiek pat, kiek ekonominės klasės kotedžas šalia Vilniaus, bet prie blokuoto namo yra dar ir atskiras kiemas, žemės lopinėlis. O didelis butas jokios pridėtinės vertės daugiau nesuteikia. Tad statytojai jau nebestato keturių kambarių ir didesnių butų.
“Trijų ir ypač keturių kambarių buto vieno kvadratinio metro kaina, palyginti su vieno ir dviejų kambarių butų kvadratinio metro kainomis, skiriasi netgi keletą kartų”, – antrina bendrovės “Domus optima” vadovas Aleksandras Zimnickis.

Pirkėjai nebeskuba pasirašyti preliminariųjų sutarčių

Be to, pasak kalbinto Lietuvos nekilnojamojo turto asociacijos valdybos nario Rimo Kirdulio, klientas jau nebe toks, koks buvo iki krizės, kai griebė viską, nepaisydami kokybės ir to, kiek tikroji vertė atitinka prašomą kainą. Šiandien klientas įnoringas, žinantis, ko nori, ilgai ieškantis. Ir perka tik gerai apsvarstęs visus pliusus ir minusus. “Prieš septynerius ar penkerius metus pirkimo-pardavimo sutartys buvo pasirašomos spontaniškai. Šiandien sutartys pasirašomos lėtai, apmąstomas kiekvienas niuansas. O bankų finansavimas, nors ir pagerėjęs, nėra taip lengvai pasiekiamas”, – vardija R.Kirdulis.
Nekilnojamojo turto brokeriai, pasak nekilnojamojo turto agentūros “Ontex” komercijos direktoriaus Nerijaus Valančiaus, greitais sandoriais vadina tokius, kai turtas parduodamas per 90 dienų. “Jei per tiek laiko turtas neparduodamas, vadinasi, su juo kažkas negerai: per didelė kaina arba yra kitų rimtų trūkumų”, – dėsto N.Valančius.
Šiuo metu pačios populiariausios kryptys aplink sostinę, kur geriausiai perkami blokuoti namai, yra Pavilnys, Kalnėnai, Nemenčinės ir Molėtų plentas bei Pilaitė.
O štai parduoti kotedžą ar juolab didesnį individualų namą Vilniaus–Trakų kelio apylinkėse ar Minko ir Lydos plentuose gana sunku. “Čia namus paprastai perka senieji šių vietovių gyventojai, dažnai užaugę šiose apylinkėse, arba tie, kurie neišgali nusipirkti blokuotų namų kitur. Mat čia žemės sklypai visą laiką buvo pigesni, tad pigiau kainuoja ir jau pastatyti namai”, – paaiškina Ž.Steiblys.
“Apus turto” brokerio žodžiais, kad ir kaip kai kurie vilniečiai keiksnotų sodus, šiandien parduoti namą Balsių ar Nemenčinės plento soduose būtų gerokai lengviau nei panašų namą Minko ir Lydos plente arba Trakų krypties individualių namų kvartaluose. “Kai kurie sodai per pastarąjį dešimtmetį gerokai pasikeitė, tapo normaliomis gyvenvietėmis su asfaltuotais keliais, gatvių apšvietimu, gera kaimynyste”, – vardija Ž.Steiblys.
O parduoti didelį nuo 300 iki 500 kv. m namą, pastatytą 1990–1995 m. tokiuose rajonuose, kaip Didžioji Riešė, Zujūnai, Pilaitė ir net Antakalnis, praktiškai neįmanoma, net jei vieno kvadratinio metro kaina bus ir labai patraukli.
Paklausiausi namai su daline apdaila – nedideli, iki 150–200 kv. m, o jų kaina – iki 500 tūkst. Lt. Jei namas jau įrengtas, jį lengva parduoti, kai kaina svyruoja tarp 620 ir 700 tūkst. Lt.
O štai namų, kainuojančių per milijoną litų, pirkėjai tapo tokie priekabūs, kokie niekad nebuvo: keliami reikalavimai ne tik dėl vietos, bet ir dėl namo statybos detalių – statybinių medžiagų, apdailos, interjero smulkmenų. Tiesa, tokių namų pirkėjų visados yra, nors ir labai nedaug.