Nedidelės mūsų valstybės bendruomenė pasauliui davė teisėkūros pradžią, išrado daugiapakopes raketas, parodė kovos dėl laisvės pavyzdį, sukūrė unikalių meno šedevrų. Bet daugelio šių laimėjimų apogėjus – ne Lietuvoje.

“Cepelinus; nieko”, – taip saviplaka persiėmęs ne vienas tautietis per kai kurias sociologines apklausas yra atsakęs, ką Lietuva davė pasauliui. Abu atsakymo variantai neteisingi. Cepelinus savo nacionaliniu valgiu laiko ir lenkai, ukrainiečiai ar skandinavai. Antra, nepretenduodami į enciklopedinį išsamumą surašėme pusšimtį „Veido” pašnekovų pateiktų faktų, kurie peneigia skeptikų nuomonę, kad Lietuva nieko neįnešė į pasaulio pažangą. Minėdama karaliaus Mindaugo karūnavimo 760-metį Lietuva gali didžiuotis prisidėjusi prie gerų permainų daugybėje sričių ir padarę įtakos ne tik savo, bet netgi toli nuo Lietuvos nutolusioms valstybėms.

Lietuva – teisėkūros mokytoja, filosofų gimdytoja
“Gedimino laiškai, XIV a. pradžioje kviečiantys amatininkus į Lietuvą, jiems garantuojant visišką religinę ir verslo laisvę, toleranciją, – manau, labai įspūdinga”, – tolerantiškos ir gyvybingos visuomenės lietuviškomis pamokomis anuometei Europai žavisi Lietuvos Respublikos nuolatinis atstovas prie UNESCO ambasadorius dr. Arūnas Gelūnas.
Renesanso laikų Lietuva diktavo ir ano laikmečio teisėkūros madas. Lietuvos Statutai (1529, 1566, 1588 m.) precedento atveju buvo naudotas Lenkijos ir Livonijos teismuose, pagal jį buvo redaguotas Rusijos teisynas. “1588 m. Statute atsispindėjo modernios Renesanso Europos idėjos. Jame įteisintas kitoks požiūris į moterų teises, nuostatos, pripažįstančios ne tik vienos tikybos teises. O 1791 m. gegužės 3-iosios Konstitucijos (pirmos Senajame žemyne ir po JAV antros pasaulyje) socialinės politinės idėjos – irgi pasaulinės reikšmės”, – vertina istorikas, dabar įstatymų leidėjas, parlamentaras Arvydas Anušauskas.
Vilnius išsiskyrė šioje Europos dalyje ir kaip švietimo židinys: 1579 m. įsteigtas universitetas vienas seniausių Vidurio ir Rytų Europoje. Ir nors dabar keiksnojame savo švietimo sistemos spragas, UNESCO į 2012–2013 m. pasauliui reikšmingų asmenybių sukakčių kalendorių šalia Hermanno Hesse’s, Albert’o Camus, Giuseppe’s Verdi, Richardo Wagnerio įrašė ir tautinės švietimo reformos autorės Meilės Lukšienės 100-ąsias gimimo metines.
Nors Lietuva pasauliui (o, ko gero, labiausiai mums patiems) asocijuojasi su nuo amžių amžinųjų būrų ir žemdirbių kraštu, joje stebėtinai gerai tarpo ir filosofinė mintis. Pasaulio filosofijos istorija neįsivaizduojama be Immanuelio Kanto, klasikinės vokiečių filosofijos pradininko, kuris lietuvių kalba mokėsi Frydricho kolegijoje, vėliau mokytojavo Jučiuose, mokė lietuviškų bažnyčių ir mokyklų inspektorius, vaikus.
Šių laikų filosofas europarlamentaras Leonidas Donskis vardija ir kitus su Lietuva susijusius mąstytojus. Lietuva davė didžiausią XX a. prancūzų filosofą, didžiausią ne tik prancūzų, bet ir Europos etiką Emanuelį Leviną, gimusį Kaune ir kalbėjusį lietuviškai, Levą Karsaviną – rusų mąstytoją, rašiusį knygas lietuviškai, Vasilijų Sezemaną – suomių, rusų, vokiečių kilmės filosofą, gyvenusį Lietuvoje ir ją laikiusį savo šalimi.
Iš etninių lietuvių pasaulinio garso figūros – Algirdas Julius Greimas, vienas garsiausių pasaulio semiotikų, Paryžiuje sukūręs savo mokyklą, jis – vienas labiausiai XX a. Lietuvą pasaulyje garsinusių intelektualų;   prancūziškai kūręs poetas Jurgis Baltrušaitis ir jos sūnus, taip pat Jurgis, garsus kultūros istorikas; Vytautas Kavolis, vienas garsiausių dailės bei kultūros sociologų JAV ir pasaulyje. L.Donskis primena, kad Kaune gyveno Liudvikas Zamenhofas, pasaulinės politiškai neutralios esperanto kalbos kūrėjas.

Kova dėl laisvės įkvėpė ir kitus
Į XX a. istoriją Lietuva įeis kaip fenomenalus kovos dėl laisvės pavyzdys pasauliui. Istorikas A.Anušauskas neabejoja: per penkiasdešimt metų ne tik ginkluota, bet ir neginkluota Baltijos valstybių rezistencinė kova – europinis unikumas.
“Baltijos kelias, 650 km žmonių grandinė, 1989 m. rugpjūčio 23 d., minint 50-ąsias Ribbentropo-Molotovo pakto metines, nusitiesusi nuo Vilniaus iki Talino, pasauliui įstrigo į atmintį: mažos valstybės, susikabinusios už rankų, gali tokiu taikiu būdu duoti metaforišką pavyzdį”, – sako ambasadorius A.Gelūnas. Baltijos kelias įtrauktas ir į UNESCO registrą “Pasaulio atmintis”.
Lietuva pirmoji išdrįso pasitraukti iš Sovietų Sąjungos sudėties, taip pradėdama šios totalitarinės imperijos demontavimą. Beje, kaip primena L.Donskis, Sovietų Sąjungos žlugimą išpranašavo du žmonės – rusų disidentas Andrejus Amalrikas ir lietuvių politologas Aleksandras Štromas, gyvenęs bei dirbęs Didžiojoje Britanijoje ir JAV.
Iš Lietuvos pirmosios 1993 m. rugpjūčio 31 d. išvesta sovietų kariuomenė – anksčiau nei iš Vokietijos, Latvijos ar Estijos.
Esame nusipelnę Europai ir tuo istoriniu tarpsniu, kai Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas, neperžengdamas tuometės mūsų valstybės sienų, galėjo girdyti žirgus ir Baltijos, ir Juodojoje jūroje. LDK anuomet Europoje buvo reikšminga politinė jėga, 1410 m. Žalgirio mūšyje nugalėjusi Kryžiuočių ordiną, o kovose su totorių orda kaip skydas saugojusi Europą. Pagal šių dienų sampratą, LDK politiką būtų galima vertinti įvairiai, bet jos sėkmingos plėtros priežastimi istorikai vadina ir toleranciją kitų tautų religijoms bei papročiams. O sociologas ir filosofas Zenonas Norkus savo monografijoje „Nepasiskelbusioji imperija. Lietuvos Didžioji Kunigaikštija lyginamosios istorinės imperijų sociologijos požiūriu” atskleidžia, kad dvi tautos, baltarusiai ir ukrainiečiai, – LDK kūrinys.
Dar vieno laikmečio lietuvių kovotojo dėl savo šalies laisvės – vieno iš 1794 m. Tado Kosciuškos sukilimo vadų Mykolo Kleopo Oginskio atsidavimas tėvynei paskatino UNESCO įtraukti jo gimimo metines į pasaulio atmintinų 2015 m. sukakčių kalendorių. Kunigaikštis, diplomatas, politinis veikėjas, kompozitorius po sukilimo ir trečiojo Lietuvos-Lenkijos valstybės padalijimo Lietuvai praradus nepriklausomybę pasitraukė iš Lietuvos, bet nenustojo kovoti dėl jos laisvės, net kreipėsi pagalbos laišku į Napoleoną.
L.Donskis pastebi ir netiesioginę lietuvių įtaką pasauliui: iš Lietuvos kilę žydai suvaidino istorinį vaidmenį kuriant Izraelio valstybę. Ir net dabar nemažai Izraelio politinio elito atstovų susiję su Lietuva: buvęs premjeras, gynybos ir užsienio ministras Ehudas Barakas, užsienio reikalų ministras Davidas Levy, buvęs Kneseto pirmininkas Dovas Šilanskis.
Lietuva davė iškilių politinių lyderių ir kitoms valstybėms. Štai lietuvių kilmės Richardas Durbinas buvo JAV kongresmenas, senatorius, Antanas Mockus – buvęs Bogotos meras.

Kitoms šalims davėme jų didžiausius menininkus
Nenuneigiamą indėlį į pasaulio raštiją įnešė Martynas Mažvydas, Kristijonas Donelaitis. Įvairiu laikmečiu pasižymėjome kaip pasaulinio masto modernistai: Mikalojus Konstantinas Čiurlionis – vienas abstrakčiojo meno pradininkų Europoje, JAV kūrę Jurgis Mačiūnas minėtinas tarp garsiojo „Fluxus” judėjimo pradininkų, Jonas Mekas padarė didžiulę įtaką avangardinio kino raidai. Ambasadorius A.Gelūnas pasakoja, kaip Paryžiaus Georgeso Pompidou centre sausakimša salė susirinko susitikti su šiuo pasaulinio lygio kūrėju ir saujelei lietuvių net ašarą išspaudė, kai jis nuo scenos prabilo ir lietuviškai.
L.Donskis primena, kad Lietuva pasauliui ir lenkams davė du didžiausius lenkų poetus – Adomą Mickevičių ir Česlovą Milošą. „Istoriškai jie buvo lietuviai ir savo tėvyne laikė Lietuvą. Lenkais jie tapo pagal XX a. naujosios nacionalinės valstybės logiką. Bet Č.Milošas, vienas didžiausių XX a. pasaulio poetų ir mąstytojų, atsiimdamas Nobelio premiją kalbėjo apie Lietuvą, o ne Lenkiją”, – pabrėžia L.Donskis.
Jis vardija ir visą plejadą pasaulinio garso litvakų dailininkų: Chaimą Sutiną, Žaką Lipčicą, Neemiją Arbit Blatą ir kitus. Litvakų palikuonis – ir Erkiulį Puaro suvaidinęs garsusis britų aktorius Davidas Suchet.
Etninių lietuvių diasporoje – taip pat nemažai įvairiausių sričių talentingų lietuvių menininkų: aktoriai Charlesas Bronsonas (Karolis Bučinskis), Jasonas Sudeikis, kino režisieriai Robertas Zemeckis, “Oskaro” laimėtojas Michelis Hazanavicius, architektūros žvaigždė Massimiliano Fuksas ir kt.
Lietuviškų šaknų turi ir JAV rokeriai Anthony Kiedis iš „Red Hot Chili Peppers”, Brandonas Flowersas iš „The Killers”, o Antano Casimere’o Zemaičio iš Didžiosios Britanijos sukurtomis gitaromis grojo garsiausi pasaulio gitaristai – Bobas Dylanas, Ericas Claptonas, Paulas McCartney ir kiti.
Apie dabarties kūrėjų ženklus pasaulio meno istorijoje kalbėti sudėtingiausia, bet nekyla abejonių, kad teatro režisieriai Eimuntas Nekrošius, Rimas Tuminas ar Oskaras Koršunovas, operos žvaigždė Violeta Urmana – pasauliniai vardai.