Lietuvai reikia naudotis augančiu eksportu, nors jis didėja ir dėl dirbtinai išpūstos pasaulio ekonomikos. Tačiau savo ekonomikos pagrindą turime kurti iš vidaus.

Pasaulį apėmusios nedrąsios ekonomikos pavasario nuotaikos. Daugelis džiaugiasi teigiamais BVP augimo tempais, tarsi sufleruojančiais, kad blogiausia jau praeityje. Europą, Jungtines Amerikos Valstijas kamuoja opios nedarbo, didėjančios valstybės skolos problemos, tačiau tikimasi, kad jas išspręs ateityje toliau augsianti gamyba ir vartojimas.
Didžiųjų rinkų atsigavimą jaučia ir į eksportą orientuotos šalys, kuriose didėjantis eksportas bent iš dalies atsveria sumažėjusią vidaus rinkos paklausą. Viena tokių šalių yra ir Lietuva, kurią kol kas daugiausia gelbsti eksportas. Prognozuojant Lietuvos perspektyvą svarbu įvertinti, kokių ateityje galima tikėtis užsienio paklausos pokyčių.

Pasaulio išlaidavimas kuria iliuzinę sėkmę

Jeigu reikėtų dviem žodžiais nusakyti receptą, kurio griebėsi daugelis pasaulio šalių, siekdamos greičiau išbristi iš pasaulį apėmusio ekonominio nuosmukio, šie žodžiai būtų “ekonomikos stimuliavimas”. Dauguma aukšto lygio diskusijų vyko ne apie tai, ar ekonomikos stimuliavimas yra reikalingas ir ar gali duoti teigiamų rezultatų, o apie stimuliavimo būdus ir jų naudojimo apimtis. Alternatyvus požiūris ir teiginiai apie galimas neigiamas stimuliavimo pasekmes, deja, beveik nebuvo svarstomi.
Viena vertus, pasukta palūkanų normų mažinimo ir pinigų kiekio didinimo keliu, t.y. imtasi ekspansinės pinigų politikos. Kita vertus, stengiantis gaivinti ekonomiką buvo skatinamas valdžios sektoriaus išlaidavimas, užkrovęs valstybėms didelę skolų naštą. Visu smarkumu užsimota įgyvendinti šiuo metu itin gyvą Johnui Maynardui Keynesui priskiriamą idėją, kad valdžios sektoriaus išlaidos ir laisva pinigų politika, atpigindama skolinimąsi ir didindama pinigų kiekį, gali sukurti pagrindą ekonomikai atsigauti ir augti.
Itin stropiai ekonomikos stimuliavimo idėją įgyvendina FED – JAV centrinis bankas. Jo balanso dydis, parodantis centrinio banko turtą bei įsipareigojimus ir atspindintis tai, kaip greitai centrinis bankas didiną pinigų kiekį, 2008 m. viduryje siekęs apie 916 mlrd. JAV dolerių, iki 2010 m. pabaigos išsipūtė iki 2,4 trilijono dolerių, t.y. išaugo 2,6 karto. FED nustatoma palūkanų norma siekia vos ketvirtadalį procento jau nuo 2008 m. pabaigos.
Šiek tiek konservatyviau, tačiau ta pačia linkme veikia ir Europos centrinis bankas (ECB), mažindamas palūkanų normas ir didindamas pinigų kiekį. Nuo 2008 m. pradžios iki 2010 m. pabaigos ECB balansas išaugo apie 50 proc.
Viešojo sektoriaus išlaidos nuosmukio laikotarpiu smarkiai didėjo. Prognozuojama, kad JAV valdžios sektoriaus išlaidos didės nuo 35 proc. BVP 2007 m. iki 44 proc. 2010 m. Europoje padėtis dar blogesnė – valdžios išlaidos didėjo nuo 46 proc. BVP 2007 m. iki 51 proc. 2009 m. Kitaip tariant, valdžios sektorius Europoje vidutiniškai išleidžia pusę to, kiek sukuria visa ekonomika.
Taigi didelė dalis šiandien matomo BVP augimo, siejamo su ekonomikos atsigavimu, yra išpūstas, dirbtinai sukurtas centrinių bankų ekspansinės pinigų politikos bei valstybinio sektoriaus išlaidavimo. Toks ekonomikos augimas neturi tvirto pagrindo, jis yra infliacinis. Pasaulį užvaldžiusi idėja, kad valdžios išlaidavimu ir kuriamais pinigais galima paskatinti ekonomikos augimą, ekonomiką tik smukdo, atitolina nuo reikalingo, tačiau skausmingo persitvarkymo. Ši politika kuria iliuzinį augimą, tačiau vos nustojus sukti šią milžinišką pigių pinigų ir valstybinio išlaidavimo mašiną augimas kaipmat subliūkštų. Viskas, kas tuo pasiekiama, yra išpūsti BVP skaičiai ir neišvengiamo persitvarkymo atitolinimas bei kuriami nauji “burbulai”. Tikrasis augimas turi būti grįstas nuostolingų investicijų likvidavimu ir taupymu, o ne dirbtiniu ekonomikos palaikymu ir priverstiniu išlaidavimu.
Šiame kontekste kalbos apie W formos recesiją įgauna šiek tiek kitokią prasmę. Atmetus dirbtinai išpūstą, pagrindo neturintį ekonomikos augimą, iš recesijos pasaulis dar neišbrido. Tie ekonomikos sunkumai, kuriuos matysime ateityje, nebus antrasis raidės W pilvas – tai bus tas pats ekonomikos nuosmukis, kuriam pasibaigti neleidžia dirbtinis ekonomikos palaikymas, neleidžiantis ekonomikai persitvarkyti ir pradėti iš naujo. Tad problemų ateityje matysime valstybėms tvarkantis ne tik su didėjančia valstybės skola, bet ir su stringančiu, nuo infliacinės pinigų politikos bei mažų palūkanų normų priklausančiu ekonomikos augimu.

BVP ir viešojo sektoriaus pokyčiai – atvirkščiai proporcingi

Kuo tai svarbu Lietuvai? Lietuvos ekonomikai itin svarbų eksportą palaiko užsienyje vykdoma ekspansinė politika, kurios tiesiogiai paveikti Lietuva neturi galimybės. Tiesa, kad reikia naudotis šios politikos kuriamomis galimybėmis, tačiau vargu ar tuo galima beatodairiškai pasikliauti, laikyti Lietuvos ekonomikos augimo pagrindu. Svarbu įgauti daugiau lankstumo, didinti galimybes persiorientuoti, nes jų ateityje gali prireikti.
Lietuvos ekonomikos pagrindą reikia kurti iš vidaus – didinti šalies konkurencingumą, uoliai imtis tų darbų, dalis kurių buvo jau pradėta. Labai svarbus išliks verslo sąlygų gerinimas, apie kurį daug šnekėta, tačiau ties kuriuo mažai pasistūmėta. Būtina pagaliau ryžtis vykdyti skausmingas, tačiau labai reikalingas socialinės apsaugos, sveikatos apsaugos reformas.
Lietuvoje ekonomikos stimuliavimas didinant valdžios sektoriaus išlaidas buvo gana ribotas dėl lėšų trūkumo ir augančio valstybės deficito. Stabilios valiutos garantas – valiutų valdyba – taip pat neleido valdžios intervencijos į pinigų politiką. Todėl Lietuvoje ekonomikos nusileidimas iš padebesių ant žemės buvo spartesnis, o šiandien matome stipriai persitvarkiusį, prie realybės prisitaikiusį privatųjį sektorių.
Deja, to paties negalime pasakyti apie viešąjį sektorių. Jo pertvarka buvo daug lėtesnė. Pavyzdžiui, 2011 m. Finansų ministerijos prognozuojamas BVP, palyginti su 2007 m., bus mažesnis 8 proc. Tačiau prognozuojamos valstybės biudžeto išlaidos 2011 m., palyginti su 2007 m., didesnės 10 proc. Analogišką informaciją galima pateikti ir apie darbuotojų skaičių ar atlyginimus viešajame ir privačiame sektoriuje.
Taigi ekonomikos nuosmukis parodė, kad labiausiai lankstumo trūksta būtent viešajame sektoriuje, todėl, užuot kiekvieną kartą ištikus ekonominiams netikėtumams valstybei priverstinai skolinusis, verta numatyti automatinius viešojo sektoriaus susitraukimo mechanizmus.

Ką valdžia pasiūlys mainais vietoje šešėlio
Vargu ar Lietuvai 2011 m. galima prognozuoti labai šviesų scenarijų. LLRI Lietuvos ekonomikos tyrimo duomenimis, BVP 2011 m. augs apie 3 proc., eksportas – apie 11 proc., vidutinis darbo užmokestis – 3 proc. Prognozuojama, kad nedarbo lygis Lietuvoje šiek tiek sumažės, tačiau išliks didelis – apie 16 proc. Nedarbo mažinimas Lietuvoje turėtų būti labiau siejamas su pagrindo bendram ekonomikos augimui klojimu. Svarbu nepriimti iš pirmo žvilgsnio patrauklių, tačiau padėtį tik bloginančių sprendimų, pavyzdžiui, nedidinti minimalios algos.
Opi problema 2011 m. išliks šešėlinė ekonomika. Šešėlinės ekonomikos dalis BVP 2011 m. bus vis dar rekordiškai didelė ir sieks apie 27 proc. Bent dalį savo veiklos šešėlyje 2011 m. vykdys 36 proc. ūkio vienetų. Taigi šešėlinės ekonomikos vaizdas Lietuvoje 2011 m. nedaug skirsis nuo 2010 m.: 36 proc. ūkinių vienetų šešėlyje sukurs 27 proc. bendrojo vidaus produkto. Reikia pripažinti, kad nemažai daliai žmonių, veikiančių šešėlyje, tai yra nedarbo ir skurdo alternatyva. Todėl išsiplėtusi šešėlinė ekonomika Lietuvoje buvo viena iš priežasčių, kodėl tokio stipraus ekonomikos nuosmukio laikotarpiu Lietuvoje beveik išvengta socialinių neramumų. Gerinti legalios veiklos sąlygas ir taip traukti žmones iš šešėlio yra valstybės interesas. Valdžia, šiurkščiai kariaudama su pilkąja veikla ir tuo pačiu metu nesukurdama palankios alternatyvos veikti legaliai, kištų sau koją.
Apibendrinant galima sakyti, kad ilgalaikiam, neišpūstam ekonomikos augimui reikalingas tvirtas pagrindas. Juo negali būti valstybės išlaidavimas bei infliacinė politika pasaulio lygiu, o Lietuvai dar nereikėtų pasikliauti ir tik eksporto didėjimu. Vargu ar šį pagrindą pavyks pakloti vengiant neišvengiamo persitvarkymo ir skaudžių, tačiau reikalingų reformų.

Įkirta

Atmetus dirbtinai išpūstą, pagrindo neturintį ekonomikos augimą, iš recesijos pasaulis dar neišbrido.
Payginant su 2007 m., šiemet Finansų ministerijos prognozuojamas BVP bus mažesnis 8 proc., tačiau prognozuojamos valstybės biudžeto išlaidos didesnės 10 proc.

box 1
LLRI Lietuvos ekonomikos tyrimo prognozės 2011 m.
BVP augimas    3 proc.
Šešėlinės ekonomikos dalis BVP    27 proc.
Eksporto didėjimas    11 proc.
Nedarbo lygis    16 proc.
Darbo užmokesčio (neto) didėjimas    3 proc.
Šaltinis: LLRI

Box 2 Šešėlinė ekonomika 2011 m.
36 proc. ūkinių vienetų užsiima šešėline veikla
Šaltinis: LLRI