Antradienį premjeras su svita aplankė kitakalbių Vilniaus bei Šalčininkų rajonus. Vilnijos lenkai visai neprašė jų integruoti į lietuvių bendruomenę, o pasistengti iš užsienio susigrąžinti bent dalį emigrantų lietuvių. Premjeras Andrius Kubilius antradienį kritiškai įvertino situaciją, kad Vilniaus rajone, priešingai teismų sprendimams, gatvių pavadinimai kai kur rašomi dviem kalbomis, tačiau pridūrė suprantąs vietos gyventojų sentimentus gausiau lenkų gyvenamame rajone.

„Vertinu prastai – įstatymus reikia vykdyti. Bet kartu suprantu sentimentus ir jausmus rajone, ir ieškosime sprendimų“, – antradienį žurnalistams sakė Vilniaus rajone viešėjęs premjeras.

Tuo metu Vilniaus rajono merė Marija Rekst aiškina, jog rajone yra poreikis vadinti gatves lenkiškai.

„Kas turi keisti, savivaldybė? Jeigu yra poreikis, gyvena per 61 proc. lenkų, jie nori, kad būtų užrašai lenkų kalba. Manau, kad ir taip turi būti. Teismo sprendimus būtinai reikia vykdyti, bet yra toks poreikis“, – sakė merė.

„Mes esame Europos Sąjungoje, ir, manau, kad tokia galimybė gali būti ir Lietuvoje“, – pridūrė M.Rekst.

Be kita ko, merė teigė rajone „nejaučianti jokios diskriminacijos“.

„Daug politikų, kurie nori pulti, pristatyti visuomenei Lietuvos, kad lenkai labai blogi, labai skriaudžia lietuvius. Čia netiesa – mes labai gražiai dirbame, savivaldybėje yra daug lietuvių tautybės žmonių, jokių problemų nėra“, – tikino ji.

Paklaustas, ar Šalčininkų rajone neskriaudžiami lietuviai, M.Rekst antrino ir jos kolega – Šalčininkų rajono meras Zdislavas Palevičius.

„Mes visi čia bendrai ir taikiai gyvename – lenkai, lietuviai, rusai, baltarusiai. Pas mus rajone yra 17 tautybių. Visi turi galimybę mokyti savo vaikus gimtąja kalba, dirba savo darbus“, – teigė jis.

Lietuvos teismai yra paskelbę, kad gatvių pavadinimai Lietuvoje turi būti rašomi valstybine lietuvių kalba, bet iki kai kuriose Rytų Lietuvos vietovėse, kur gyvena daug lenkų, gatvių pavadinimai dar užrašyti dviem kalbomis.

Naujienų portalas „delfi.lt“ praneša:

Vilniaus ir Šalčininkų rajone viešinčiam premjerui Andriui Kubiliui Lietuvos lenkai pasiūlė ne bandyti juos integruoti, bet susigrąžinti tūkstančiais emigruojančius lietuvius. Tokį pasiūlymą ministrui pirmininkui antradienį išsakė Vilniaus rajono lenkų atstovai, pažėrę kaltinimų dėl žemės grąžinimo problemų, mokinių klasių dydžio nustatymo mokyklose bei siekių ateityje suvienodinti valstybinės kalbos egzamino normatyvus lietuvių bei tautinių mažumų vaikams.

Šiuo metu Seime yra svarstomos Švietimo įstatymo pataisos, kuriomis tautinių mažumų mokyklose norima bent keletą dalykų dėstyti lietuvių kalba, mat ateityje ketinama suvienodinti valstybinės – lietuvių kalbos – egzamino normatyvus tiek lietuviams, tiek tautinių mažumų mokiniams. Parlamentaras, konservatorius-krikdemas Gintaras Songaila yra pasiūlęs tautinių mažumų mokyklose lietuvių kalba dėstyti net 60 proc., tačiau Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete ši nuostata nėra patvirtinta.

„Teigiama, kad, priešingu atveju, mokiniai negali integruotis, nemoka kalbos – į tuos argumentus jau ne kartą buvo atsakyta ir tie argumentai neturi jokio pagrindo. Tai gal pagalvokime, kaip integruoti lietuvius, kaip juos išmokyti lietuvių kalbos, kad šimtais tūkstančių neišvažiuotų iš Lietuvos. Nes būtent jie nesiintegruoja. Kaip dabar integruoti juos, ar jie nemoka lietuvių kalbos? Jie išvažiuoja ten, kur lietuvių kalba jiems apskritai nereikalinga. Tai šie argumentai neveikia, bet priverstinis galimybių atėmimas mokytis gimtąją kalba gali iš tikrųjų sukelti socialinius neramumus ir kažkokį pilietinį nepaklusnumą“, – piktinosi Vilniaus rajono vicemeras švietimo reikalams Gabrielius Janas Mincevičius.

„Negalima priverstiniu būdu daryti žmonių laimingais“, – pridūrė vicemeras, kalbėjęs ir apie klasių sudarymo problemas lenkiškose mokyklose, taip pat aptaręs mokinių pavėžėjimo klausimus ir lietuviškų bei lenkiškų mokyklų pavaldumo dvilypumą.

DELFI primena, kad didžioji dauguma lietuvių mokyklų Vilniaus krašte yra pavaldžios Švietimo ir mokslo ministerijai, kuri nuo liepos iš apskričių perėmė steigėjo funkcijas. Lenkiškos mokyklos savo ruožtu yra pavaldžios Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybėms, kuriose valdžia priklauso Lietuvos lenkų atstovams.

Vilniaus rajono vicemeras pasipiktino, kad būdama kai kurių mokyklų steigėja ministerija neorganizuoja nei jų pavėžėjimo, nei sprendžia kitus klausimus – esą viskas nukrenta ant savivaldybės pečių.

Antradienį premjeras A. Kubilius, drauge su švietimo ir mokslo ministru Gintaru Steponavičiumi, taip pat su socialinės apsaugos ir darbo ministru Donatu Jankausku, ūkio ministru Dainiumi Kreiviu bei finansų ministre Ingrida Šimonyte lankėsi Vilniaus ir Šalčininkų rajono savivaldybėse, kur apžiūrėjo lietuvių ir lenkų mokyklas, susitiko su rajonų bendruomene.

Iš ryto vyriausybinė komanda patraukė į Vilniaus rajono Lavoriškių pagrindinę mokyklą, kurioje mokoma lietuvių kalba. Šį mokykla yra įsikūrusi 1998 m., tačiau šiuo metu ji nebesutalpina mokinių, nes kuriant ją nemanyta, jog Lavoriškėse net lenkų ar mišrios šeimos ims leisti savo atžalas ne į lenkų, o į lietuvių mokyklą.

„Viskas prasidėjo nuo 9 mokinukų ir 2 mokytojų. O šiuo metu, parėjus geram dešimtmečiui, mūsų mokykloje mokosi 114 mokinių ir dirba 20 mokytojų“, – DELFI pasakojo mokyklos direktorės pavaduotoja Edita Indrašienė.

Mokykla yra įsikūrusi keliuose pastatuose: dalis mokinių mokosi išnuomotame individualiame name netoli pagrindinio mokyklos pastato, pradinukai – pagrindiniam pastate, o didesnieji įsikūrę buvusiuose mokytojų namuose, arba kitame mokyklos korpuse.

Šalia mokyklos jau pradėtas statyti specialus priestatas, tačiau šiuo metu darbai nevyksta, nes dėl statybos darbų kainų kritimo buvo paskelbtas naujas konkursas.

Tuo metu Lavoriškių vidurinė mokykla, kurioje mokoma lenkų kalba, patalpų nestokoja, tačiau jos atstovai skundžiasi dėl Švietimo ir mokslo nustatytų klasių dydžio normatyvų. Mokykloje, pasak direktorės Anos Ancevič, mokosi 158 mokiniai.

„Mums svarbu, kad būtų žymiai mažesnės klasės ir būtų kitokie reikalavimai. Šiaip yra reikalavimai, kad jeigu nėra 18 mokinių dviejose klasėse, tai jos turi būti sujungtos. Mūsų mokykla kol kas neturi tokių problemų, bet, aišku, ta demografinė padėtis nieko gero nežada, o mūsų seniūnijoje yra trys mokyklos, nemanau, kad mes visos išgyvensime“, – pasakojo A. Ancevič.

Švietimo ir mokslo ministras G. Steponavičius susitikime teigė, kad nuostatas dėl klasių dydžių tautinių mažumų mokyklose ketinama keisti.

Lietuvos lenkų atstovai susitikime su premjeru A. Kubiliumi aptarė ir žemės grąžinimo klausimus. Nors pagal bendrąją statistiką Vilniaus rajone žemės grąžinimas, atrodo, vyksta įprastai, tačiau lenkų atstovai sako, jog etniniams šio regiono gyventojams žemė beveik negrąžinama.

Ir nors Žemės ūkio ministerijos atstovas priminė, kad žemė grąžinama pagal eiliškumą, o premjeras A. Kubilius pabrėžė, jog šiame procese nereikėtų įžvelgti blogos valios, tačiau Lietuvos lenkų atstovai piktinosi, kad valstybė atima žemę iš gyventojų

„Mūsų valstybė atėmė žemę iš mūsų gyventojų“, – piktinosi viena moteris. Premjerui ėmus svarstyti, kodėl Vilniaus rajone ši problema tokia aštri, kai Šalčininkuose viskas normalu, ji ministrui pirmininkui uždavė retorinį klausimą, į kurį pati ir atsakė – anot jos, Vilniuje dirbantys valstybės tarnautojai bei politikai nori turėti žemės ne Šalčininkuose, kur kelias tolimesnis, o Vilniaus rajone, kuris pasiekiamas beveik ranka. Šiuo metu yra likę apie 8 tūkst. asmenų, norinčių atsiimti žemę Vilniaus rajone.

„penki.lt“ informuoja:

„Matome didelį potencialą šiame neišnaudotų galimybių regione. Norėtųsi matyti Vilnijos kraštą sparčiai besivystantį, naudojantį Europos Sąjungos (ES) paramą, sugebantį pritraukti investicijas socialinei-ekonominei regiono žmonių gerovei. Turite galimybių įveikti tiek istorines, tiek biurokratines esamo atsilikimo priežastis“, – susitikime su Vilniaus rajono mere, tarybos nariais, bendruomenės atstovais kalbėjo A. Kubilius.

Premjerą stebina, kad šalia sostinės esantis rajonas, lyginant su kitomis Lietuvos savivaldybėmis, gerokai atsilieka.

„Visoje Lietuvoje žemės savininkams grąžinta 98 proc. žemės, Vilniaus rajone – tik 80 proc. Net 8 tūkstančiams pareiškėjų dar neatkurta jų nuosavybės teisė. Taip pat čia gerokai žemesni ekonominiai, kultūriniai, sportiniai, ekologiniai, įmonių skaičiaus tūkstančiui gyventojų ir kiti rodikliai“, – Vyriausybės spaudos tarnybos pranešime cituojamas A. Kubilius.

Lankydamasis daugiausia lenkų gyvenamuose rajonuose, kur lietuviai sudaro mažumą, Premjeras ir jo vadovaujamo Ministrų Kabineto nariai, anot pranešimo, ieško atsakymų į socialinius-ekonominius klausimus, kad šis regionas nebūtų atsilikėlių gretose, kad vietinė valdžia sparčiau imtųsi iniciatyvų pritraukiant ES paramos lėšas bei užsienio investicijas.

„Žinome jautrias šio rajono specifines problemas: švietimo sąlygos, pavadinimų, pavardžių rašymas, tačiau ne šie emocionalūs klausimai bus šiandieninių susitikimų esmė“, – teigė A. Kubilius.

Ši išvyka – tai tradicinių Premjero ir Ministrų Kabineto narių kelionių po Lietuvos miestus ir rajonus tęsinys. Pasak Ministro Pirmininko A. Kubiliaus, rudens išvykų dėmesio centre vyraus kaimiškieji rajonai.