Jei visi, kurie pernai tapo bedarbiais vos baigę aukštąsias mokyklas, norėtų surengti susitikimą, absolventams reikėtų išsinuomoti „Siemens areną“. Beveik 11 tūkst. – tiek, kiek žiūrovų gali sutalpinti ši arena – aukštojo mokslo absolventų, pernai gavę diplomą, pasuko į Lietuvos darbo biržą (LDB).

Deja, dviejų Neringos savivaldybių gyventojų skaičiui prilygstanti absolventų gausybė (maždaug 4 tūkst. universitetų ir kolegijų absolventų) darbo nerado ir metams besibaigiant. Paruošti 5 tūkst. bedarbių kainavo maždaug 117 mln. litų (skaičiuota pagal vidutines metines studijų kainas – 6,9 tūkst. litų universitetuose ir 4,2 tūkst. kolegijose). Tik neaišku, kokią dalį šių pinigų sumokėjo valstybė, o kokią – patys bedarbiai „su aukštuoju“.
Tokius šokiruojančius rezultatus atskleidė „Veido“ sudaryti universitetų (2014 m. gegužės 27 d. 21 numeris) ir kolegijų reitingai (šis numeris). Galutiniai reitingų rezultatai parodė, kad daugiau nei dešimtadalis (11,9 proc.) universitetų absolventų ir penktadalis (19,2 proc.) baigusiųjų kolegijas, praėjus pusmečiui po studijų baigimo, vis dar liko bedarbiai.
Tyrimo rezultatai rodo, kad 22 reitinguojamos kolegijos paruošė daugiau bedarbių nei universitetai. Vos baigę studijas, darbo ieškojo kone pusė kolegijų absolventų (4 tūkst. iš 10 tūkst. baigusiųjų) ir beveik penktadalis universitetų absolventų (per 6 tūkst. iš 28 tūkst. baigusiųjų). Metų pabaigoje darbo vis dar neturėjo penktadalis kolegijų (2 tūkst.) ir dešimtadalis universitetų (3 tūkst.) absolventų.
Tokia išvada nustebino ir „Veido“ kalbintus pašnekovus, priminusius kolegijų polinkį ir poreikį orientuotis į praktinius rinkos poreikius, vadinasi, ruošti specialistus darbo vietai, o ne darbo biržai.

Apie kolegijų reitingus
Visus duomenis apie kolegijų situaciją pateikė institucijos, renkančios ir sisteminančios informaciją apie Lietuvos aukštąsias mokyklas – Švietimo informacinių technologijų centras, Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), LDB, ir Studijų kokybės vertinimo centras.
„Veido“ kolegijų reitinguose 2014 m. aukštųjų neuniversitetinių mokyklų kokybė vertinama, remiantis keliais kriterijais – akademinio personalo kokybe, kurią lemia mokslų daktaro laipsnį turinčių dėstytojų dalis. Ji skaičiuota pagal personalo, dirbančio pagrindiniame darbe ir turinčio mokslų daktaro laipsnį, nuo visų dėstytojų, dirbančių pagrindiniame darbe. Paaiškėjo, kad dvi kolegijos – Šiaurės Lietuvos ir Vilniaus verslo kolegijos – neturi dėstytojų, kurie dirbtų jose nuolat ir turėtų mokslų daktaro laipsnį.
Daugiausia mokslų daktarų turi nevalstybinės Šv. Ignaco Lojolos kolegija ir V.A.Graičiūno aukštoji vadybos mokykla. Tuo metu Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) duomenimis, 2012–2013 m. vos 5,5 proc. visų kolegijų dėstytojų turėjo daktaro laipsnį. Universitetuose daktarų dalis siekė 41 proc.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 242014″ bei įvedę gautą kodą.
Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-24-2014-m